Štai kokios gražios nuotraukos. O fotografavau su mintimi, kad lietuviams iki užstato palikimo už alaus bokalus renginiuose – dar šimtą metų ***ais bristi.
Užstatas imamas tam, kad paskui norėtųsi tą stiklinę grąžinti, o ne numesti vidury gatvės. Panašiai kaip ir su parduotuvėse perkamų gėrimų buteline tara.
Ir netgi panašiai kaip ir su parduotuvių vežimėliais, į kuriuos vietoje lito vis kišame centus, kuriuos vis tiek dažnai atsiimame parstūmę vežimėlį į vietą.
Šitos nuotraukos yra iš Karalienės dienos Amsterdame. Stiklinės yra standžios plastmasės. Ne visai vienkartinės – jas plauna ir duoda kitiems vartotojams.
O vat Kalėdų mugėje Diuseldorfe puodukai karštam vynui buvo stikliniai. Tie buvo visai ne vienkartiniai.
Ar lietuviai verčiau atsisakytų gerti alų, nei parneštų bokalą alaus pardavėjui festivalio teritorijoje ir atgautų savo litą?
O paskui pagalvojau, kad gal tai jau vyksta, tik aš, kaimas, renginiuose nesilankau?
Loading ...
Nope, tu ne kaimas, nes aš renginiuose taip pat nesilankau ir kaimas būti negaliu .)
nevyksta Lietuvoje nieko panašaus,… nes čia kaimas :-)
Aš irgi turiu bokalą iš Drezdeno, pasiliktą už užstatą. Labai mielas, molininis. :) Na Lietuvoje paprastais plastikiniais bokalais tenka pasitenkinti.;/ Būtų šaunu jei ši idėja prigytų, bet kažkaip tik Vokietijoj tai ir teko matyt:)