Liaudyje dar sutinkamos šparaginių pupelių pavadinimu.
Daug metų įsivaizdavau, jog egzistuoja vienintelis jų paruošimo būdas – virtos ir apkeptos džiūvėsėliuose. O pastaruoju metu ruošiu jas tik taip, kaip čia aprašysiu.
Nukapojami ankščių galiukai ir išplaunamos.
Verčiamos į verdantį vandenį ir verdamos iki suminkštėja. Ne, nežinau, kiek laiko – ragavau.
Nupilamas vanduo.
Truputyje sviesto trumpai apkepamas nelabai smulkiai pjaustytas česnakas. Čia sunaudojau, rodos, tris dideles skilteles. Žodžiu, kiek norite.
Suverčiamos apvirtos ankštinės pupelės. Druskos, juodųjų pipirų. Mano šiuo metu naudojami kokie tai šiek tiek net aštrūs. Kepama maišant. Na, kad bišk apkeptų. Česnakas tuo metu kažkaip nei tai karamelizuojasi, nei tai paskrunda, nei sugalvoju, kaip tai dar pavadinti, bet gaunasi labai skaniai.
Tinka kaip garnyras arba pagrindinis patiekalas, jei norisi ko lengvo ir tingisi gaminti. Labai greitai paruošiamas valgis. Ankštinės pupelės greitai ir šąla, todėl pasigaminus reikia valgyti, o ne televizorių spoksoti ar telefonu pliurpti.





Pikta Tu šian, Dovile :/
+5 už tiesą. :)
Truputį užbarstyk cinamono, įmesk 3-4 juodas sūrias alyvoges, kartu su česnaku dadėk čili pipiriuko marinuoto ir ………………………………………. naminės grietinės
to zdraica:
Man labai smalsu tai pabandyti. Bet truputį ir baisu – derinys tai toks neįprastas.. ;)
to irzlus:
to Žygimantas:
Spėju, mes vienodai vieni kitų nesuprantame. Tai lygiosios.
Labai skanu. Jau isbandziau. Skaniai praleistas vakaras buvo :D ACIU