Taip jau susiklostė, kad kai kurios mano Mergų susidėjo su italais. Pasipasakoja kartais ir apie mitybos reikalus. Iš citatų sukompiliavau įrašą apie italų virtuvę. Have fun.
Gaminau Deividukui maždaug keturis kartus. Jis visuomet sako, jog labai skanu, bet trūksta kokio nors vieno prieskonio. Jis visuomet būna pamiršęs jo pavadinimą, bet jį tikrai žino jo mama. Arba močiutė.
Pagamino Moncė šeimai makaronus su jūros gėrybėm. Jo jo, tėvams, čia kai buvo grįžusi. Kažką panašaus į tavo vieną receptą. Ir tik pyst – tėvas ketčupo ant makarų! Ne, Fabris nematė! Aišku, būtų palikęs!
Jis man nieko negali atvežti iš Italijos, nes lagamine nebūna vietos – parsiveža 10 kg mamos maisto. Kai atvažiuosi, aš tau būtinai parodysiu jo šaldytuve namuose vakuotus Parmos kumpius.
Vieną bendradarbę pagavau perkant Jamie Oliverio pesto. Ką britas gali žinoti apie pesto? Jeigu aš būčiau italas, tai tikriausiai pasakyčiau, ką britai apskritai gali žinoti apie maistą??
Kartą Davide ėjo kartu su manim į turgų. Ir ten jis pamatė, kad grana padano parduoda kaip parmezaną. Tai, žinok, turbūt dar nemačiau jo taip susinervinusio. Taip įsiuto! Norėjo net paskambinti į EU Food Security Agency ar pan. O gal ir paskambino. (Čia todėl, kad parmezaną, kaip ir šampaną, saugo tarptautiniai įstatymai.)
Šiandien skaniai vakarieniausim – gamina bernai.
Praeitą savaitę Massimilliano persikraustė į naują namą. Jau turi ten porą vazonų ant palangės – baziliką ir rozmariną.
Pas juos, Genujoje, gi daromas geriausias pesto. Aš jos klausiu, ar turit kokią parduotuvę, kurioje perkate pesto. O ji sako, ne – mums pesto daro Fabrizio mama. Pas juos daug kas pesto daro namuose.
Aš taip mėgstu pomidorus su svogūnais ir grietine.. Bet Davide man neleidžia valgyti svogūnų! Vieną kartą užėjo pas mane, kai buvau ką tik pavalgiusi jų, tai net susipykom.
Jau renku restoraną, į kurį eisime, kai atvažiuosi. Galvoju apie indoneziečių restoraną. Deividukui po jo visada paleidžia vidurius. Bet jis tavo bloge vadintųsi Jautrusis arba Maisto policija, nes jam kelia įtarimą viskas, ką pagamino ne jo mama.
Loading ...
tuos murzius italus ir kitokius turkus musuose girdejau vadina “aikenkukais” – cia kai murzius priesh versdamas lietuvaite ant menchiu jai dar paporina kaip axujienai moka suktis virtuveje (ta proga ant klausos organu damai uzdrebdamas porcija spaghetti bolognese) – I can cook
Pralinksmino :DDD
Viena draugė buvo susidėjusi su italais, tai jos atradimas – kad italai niekada neimprovizuoja ir aklai laikosi patiekalų receptų :) tai kai ji norėdavo įberti kokio kitokio prieskonio ar daugiau užberti sūrio gaminant, susilaukdavo tokio pasipriešinimo, kad jau geriau paklusti, nei sėdėti nevalgius (gi sugadintą patiekalą reikia išmesti) :DDD
man patinka tavo sarkazmas Yvl :) na bet to, kaip visokie aikenkukai sugeba kurti savo ivaizdi, tai belieka pavydeti.
Aha, moka, bet lygiai taip pat moka ir jį greitai sugriauti. Šią vasarą teko viešėti Italijoje ir ragauti jų maisto. Nusivyliau viskuo – kultūra, maistu, elgsena. Tik paveldas vertas milijonų. :)
Gaila kad nusivylei italu virtuve, bet tikiuosi, kad tai tiesiog netikes sutapimas. As manau, kad pasaulyje yra dvi geriausios virtuves italu ir tailandieciu…:) bet cia mano subjektyvi nuomone (del tailandieciu, beje ne…:)
Na aš ne vienerius metelius pagyvenau Italijoj ir ilgokai gyvenu su italu Lietuvoj (kuris, beje, čia dirba ir makaronų nekabina), tai man kiek juokingi kai kurie apibendrinimai, nes pažįstant kelis žmones arba kartą nuvažiavus į šalį spręsti apie visą tautą ir jos kultūrą yra paviršutiniška. Visko yra ten, kaip ir pas mus, bet reikia propažinti, kad jų virtuvės tradicijos yra tikrai puikios.