Avižiniai sausainiai II

Tris kartus bandžiau iškepti sausainius būtent tokius, kokie parodyti nuotraukoje prie recepto nežinau.lt. Po to išmokau receptą mintinai, pamiršau kaip atrodo nežinau.lt sausainiai ir bandžiau iškepti vizualiai kuo panašesnius į keksiukus.

Po šešių ar septynių bandymų galiu reziumuoti, jog avižiniams sausainiams nelemta tapti keksiukais.

Anot recepto, stiklinė avižinių dribsnių verčiama į keptuvę su 100 g lydyto sviesto ir kepinama. Nelabai ilgai. Pabaigoje dar įberiama ir išmaišoma pora šaukštų miltų ir žiupsnelis kepimo miltelių.

Čia, tiesa, atradau, jog taip apkepti avižiniai dribsniai jau yra skanūs.

Kol viena ranka maišote dribsnius, kad šie neprisviltų, kitą turite laisvą, kad išsuktumėte du kiaušinius ir pusę stiklinės cukraus. Dar šaukštelį vanilinio cukraus.

Augusiems ne granionų stakanų laikais, primenu, jog klasikinė stiklinė yra 200 ml tūrio.

Ir tuomet dribsniai iš keptuvės yra verčiami į kiaušinių-cukraus masę beigi sumaišomi.

Maždaug taip atrodo suma pirmų dviejų nuotraukų. Čia naudoti dribsniai iš maišelio, o ne tie, ypatingai apdoroti ir paruošiami per 3 minutes.

O taip atrodo prabangieji, trims minutėms apdorotieji, dribsniai kiaušinyje-cukruje.

Nuo to, kokius dribsnius naudosite, labiausiai priklauso ne sausainių skonis, o išvaizda. Stambių dribsnių sausainių paviršius bus labiau grublėtas.

Bet tai who cares? Kokius į darbą nešiau, tokius valgė. Čia Linas turėjo galimybę dar kartą pasidžiaugti bendradarbe, mėgstančia gaminti, o Administratorė pirmiau pareikšti, kad nemėgsta avižinių sausainių, o vėliau paprašyti recepto.

Taip atrodo tešla, kai vis eksperimentuodama, su viltimi, kad šie jau neišskys į šonus, o iškils, paėmiau dvigubą dribsnių kiekį. Gal masė ir būna tirštesnė ir dėl to jai tikrai sunkiau išbėgioti (kepu sausainius krepšeliuose, bet ne keksinėje (su duobutėmis) formoje), tačiau ir skonis gaunasi tik avižų.

Dar išbandžiau keletą tarpinių variantų tarp vienos ir dviejų stiklinių dribsnių bei skirtingus kepimo miltelių kiekius.

Didžiausią poreikį bandyti dar ir dar kėlė, negebėjimas priversti riešutus (migdolai) kepimo metu išlikti stačius. Jie vis suguldavo. Išskyrus dvigubos avižų porcijos atveju, bet kodėl tai nėra gerai, jau rašiau.

Kai kepiau paskutinį kartą, kiek susipainiojau ir ištryniau su cukrumi penkis, vietoje dviejų, kiaušinius, ko pasekoje teko dauginti visų kitų ingredientų kiekius ir dėl riboto skardos dydžio kepti sausainius per du kartus. Kol likusi tešla laukė atrojo kepimo, ji kiek sustingo ir dėl to riešutai antrojo kepimo metu išliko statesni. Jaučiuosi beveik atradusi stačių riešutų paslaptį.

O kepama gal 20-30 minučių (ne, nepratusi aš nuiminėti laiko). Iki sausainiai maloniai pagels. Vidutinio karštumo orkaitėje.

Jei jau tiek kartų kepiau, gal nebereikia įtikinėti, jog tai yra skanu?