B2G: Kavinė Dieveniškėse – negrįšiu

Sekmadienį vakare, grįždami iš Be2Gether, sustojome nepakartojamoje kavinėje Dieveniškėse. Iš tikrųjų buvo toli nuo puiku ir negaliu to neparašyti.

Atidarymo iškaba

Šįkart turėjo kotletų (7 Lt, bet ne tokie skanūs, kaip pirmieji) ir šašlyko (10 Lt). Dar kažkokias salotas labai siūlė, bet susilaikėm. Spausdinto meniu čia nėra, šeimininkė žodžiu pasako, ką tuo metu gali paruošti.

Kavinės kiemas

Švyturys – 3 Lt (Kaip atnešus paaiškėjo, butelis Gintarinio. Užtat jį, kaip vyną brangioje vietoje, atidarė prie stalo, mums matant. Šiek tiek sutrikdė tik klausimas, ar stiklinės reikės.)
Kava juoda – 1 Lt
Kava balta – 1,2 Lt
Arbata – 0,8 Lt

Kolegei užsimanius ko nors saldaus, ją suprato tikrai ne iš karto. Galiausiai, bevardindami ko nors saldaus pavyzdžius, priėjome ledus, kurių šeimininkė sakė galinti nueiti nupirkti į parduotuvę, gražiai sudėti į dubenėlį ir paimti už tai penkis litus.

Neketinau kabinėtis, į daug ką žiūrėjau kaip į atrakciją. Galiu atlaikyti plastmasines gėles ant baltos staltiesės, nuo geltono lipnaus lapelio skaitomą sąskaitą, per virtuvės langą girdimą mikrobangės pypsėjimą, kavą su tirščiais, net ant svogūnų supiltą ketčupą, bet mentally handicapped mane trikdo.

Man buvo labai nemalonu, iki negalėjimo valgyti nemalonu, kai jis šnopuodamas prabėgdavo už nugaros. Ir taip keliolika kartų. Kai jis, priėjęs prie mūsų stalo, paimdavo kokį daiktą ir duodavo vienam iš sėdinčiųjų. Dar keliolika kartų. Kai lyg ir sveikindamasis duodavo kolegoms ranką ir ją keistai ištraukdavo. Sakoma, tokie žmonės jaučia kartais ir daugiau, nei sveiki, turbūt todėl prie manęs mažiausiai lindo.

Taip, nesu tolerancijos viršūnė, bet nepamirškime, kad kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę tiek, kiek ji neriboja kito asmens laisvės. Pavyzdžiui, netrikdomai pavalgyti. Ir čia galima labai ilgai ginčytis, ar maitinimo vietos šeimininkai gali leisti protiškai neįgaliam, kad ir savo sūnui ar kitam artimajam, eiti į kontaktą su kavinės lankytojais. Tiesa, aš turiu laisvę ten nebegrįžti.

Posted in

8 responses to “B2G: Kavinė Dieveniškėse – negrįšiu”

  1. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/kostia/'>kostia</a>

    susimasčiau.

    Tolerancija – slidus dalykas. męs galime toleruoti kitokius.

    Net neprivalome nuo jų kęst diskomfortą.

  2. Dovilė

    Nesu prieš neįgaliųjų integraciją į sveikąją visuomenės dalį ir nemanau, kad nepiktybinis, nors ir nesveikas, žmogus gali būti laikomas uždarytas, tačiau esu pati tam nepasiruošusi ir pavalgyti norėčiau be man nemalonių netikėtumų. Nemalonu, tiesa, buvo mums visiems keturiems, bet, panašu, kad mano apetitą tai sutrikdė labiausiai.

  3. Anonymous

    įvertinant sąlygas, aplinki***es, manau toj maitinimo įstaigoj suprekiaujama mažiau nei minimaliai. labiausiai "eina" alus ir kiti gėrimai ir zageronai. sugalvojo mesčionys pasaulio pakrašty "čiliako" knauhau surast. :) kokie dar kotlietai :) – matyt tadien šeimynos pietūs buvo tie jūsų kotlietai :) tai ir pasiūlė. ir tai – b2g proga.

  4. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/amonas/'>amonas</a>

    Realiai tai jo, nepavadinčiau tos įstaigos kavine, o iš aprašymo panašu kad ten gilus kaimas. Gal tik dėl festivalio ir atsidarė ten jie, nes toks aptarnavimas ir šiaip viskas kažkaip neaiškiai skamba :)

  5. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/velijura/'>velijura</a>

    mes visai padoriai pavakarieniavom pakeliui į festą penktadienio vakare Šalčininkuose kažkokiam vieninteliam kabake prie gatvės už jų vienintelės šviesoforo sankryžos :) sekmadienį ta vieta neveikė gaila …

  6. Dovilė

    Dieveniškės tikrai kaimas. Ko į tą kavinę eina vietiniai dar neaišku, nes ji atsidarė tik šį penktadienį ir ją iš karto užgriuvo Be2Getherio dalyviai.

    Atsidarė tikrai ne dėl festivalio. Tai puikiai supratome ketvirtadienį kalbėdami apie tai su kavinės šeimininke. Lyg ir buvo girdėjusi apie kokį tai netoliese vyksiantį renginį, bet apie atvyksiančių žmonių skaičių neturėjo supratimo.

    Eidama į kavinę Lietuvos pakrašty tikrai nesitikiu asortimento, aptarnavimo, kainų ar dar kokio velnio kaip gerame Vilniaus restorane. Prie to ir nesikabinėju, tos smulkmenos tiesiog buvo įdomios. Bet lygiai taip pat nesitikėjau, kad valgant su mumis bandys bendrauti protiškai neįgalus asmuo. Jis negali kalbėti, tik nesmagiai švokščia, ir visiškai nesuvokia, kad jo kompanija mums nėra reikalinga ir netgi nėra maloni. Ir dar taip intensyviai su mumis bendraus, kliudys mūsų daiktus ir pan.

  7. Anonymous

    dovile, matyt, esi laimingas zmogus, kurio artimuju rate visi sveiki. tie, kurie dazniau bendrauja su dvasios ligoniais, neigaliaisiais – tampa pakantesni. visiems gali nutikti. bet gink dieve niekam to nelinkiu. labai sunku… bet – taip yra.

  8. Dovilė

    Gali būti. Netgi manau, jog taip ir yra. Aplinkybių priverstas žmogus prie daug ko pripranta. Manęs, bent jau kol kas, tokios aplinkybės nerado. Tai ir reaguoju stipriai. Tikiuosi, ir neras.

Leave a Reply