Balta žuvienė

Dar ją būčiau linkusi pavadinti Semiolandiška žuviene, nes receptas, iš kurio paėmiau gvazdikėlių, grietinėlės ir kiaušinio trynio idėją, Valgių enciklopedijoje įvardintas kaip Olandiška žuvienė.

Naudojau šaldytos glazūruotos aliaskinės rudagalvės menkės filė. Bele kokios žuvies atšildymui paspartinti ją galima pamerkti į dubenį su vandeniu ir druska. Įvairūs vitaminai ir kitos medžiagos nuo to lyg ir neverkia.

Apskritai, žuvį pamėgau tuomet, kai sužinojau, jog egzistuoja ne tik karpis, ir, jog ją galima ne tik kepti. Lašišos, ypač rūkytos ir sūdytos, niekuomet nelaikiau žuvimi – tai beveik Mėsa.

Menkės filė supjaustoma ir apšlapkstoma iš namų arbatos gėrėjų atimtos citrinos sultimis. Kaip vėliau paaiškėjo, nereikia pjaustyti žuvies taip smulkiai – kepdama ji visai sutrupa.

Šaldiklyje dar kartais galite rasti ir vasarinių kuojų. Pats tas sriubos sultiniui paruošti. Tam taip pat reikės įvairių daržovių. Mano atveju tai buvo morka, bulvė, pievagrybis, svogūnas. Bet jau ką rasite, tą ir naudokite. Pridedame visuose namuose randamų lauro lapų porą vienetų, juodųjų pipirų 4 žirnelius ir gvazdikėlių ketvertą.

Visus ingredientus verčiame į verdantį vandenį. Nereikia čia daug vandens. Įdedame škštą sultinio. Man pakliuvo vištienos sultinys. Verdame ant mažos ugnies 40 min.

Po to sultinys yra nukošiamas. Per kuo smulkesnį sietelį. Merlė tam irgi labai tiktų. Ingredientai keliauja į dėžutę po kriaukle, o sultinys – į puodą sriubai.

Beje, paragavau prieš išmesdama tų daržovių (konkrečiai – morkų ir bulvių), kurias viriau su kuojomis sultiniui, ir supratau, kaip kinų restoranuose išgaunami “žuvies skonio baklažanai” serijos patiekalai.

Atidėtąją menkės file apkepame svieste. Elgiamės su ja labai švelniai ir be reikalo mentele po keptuvę nemakaluojame, kad visai į košę nesubyrėtų.

Menkę verčiame į puodą su verdančiu sultiniu. Virimui skiriamos 10 min. Nufotografuoti pamiršau.

Pasižiūrite ar per ilgą negalėjimą prisiruošti išvirti tą velnio žuvienę nepasibaigė grietinėlės ir kiaušinių galiojimo laikas. Jei datos neprasilenkia su kalendoriaus skaičiukais, pereiname prie sekančio.

Vieno kiaušinio trynį išplakame su trupučiu (~5 šaukštus) grietinėlės. Gautą keistą skystį pilame į žuvienę. Nufotografuoti pamiršau.

Ketinau naudoti petražoles, bet šios prarado prekinę išvaizdą anksčiau, nei prisiruošiau virti, todėl ėmiausi mairūno. Jis vazonėlyje ant palangės laikosi geriau, nei petražolės maišelyje ant mikrobangės.

Šviežio mairūno kvapas yra žymiai stipresnis, nei džiovinto. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie raudonėlius bei kalendras. Ir todėl labai džiaugiuosi savo mini daržu ant virtuvės palangės.

Supjaustytą dedame į jau išvirusią sriubą. Paragavusi labai apsidžiaugiau naudojusi mairūną.

Nors vizualiai žuvienė labai panaši į pienišką sriubą, realiai skonis yra geresnis ir jos visai neprimena. Švelnaus skonio sriuba. Balta duona prie jos tinka.

Vat tik nesu tikra, kodėl sriubai šiek tiek ramiai pastovėjus ta grietinėlė ir trinys sukrenta į nuosėdas. Bet gal tarkime, šiuo atveju naudotų ingredientų tankis bei kitokia mistika yra nesvarbu.

Posted in

Leave a Reply