Blynai su varške

Nesuprantu, ką man daro ta katė, bet kažkas vyksta. Vakar kepiau blynus su pieno produktu, vadinamu varške.

Susiradau likutį Malsenos miltų mišinio blyneliams. Šitas labai taip desertiškai kvepia.

Įpyliau truputį vandens, išmaišiau. Nesu tikra ar tai veikia, bet, kad nesusidarytų miltų guziukai, esu primokyta pirmiau daryti tirštą tešlą, ir tik vėliau ją skystinti.

Išsikepiau blynus. Ant sviesto. Reikėjo pabaigti jį kaip nors. Pabaigiau.

Iš tikrųjų nėra lengva gaminti viena akimi prižiūrint katę, kita saugant blynus nuo sudegimo, trečia fotografuojant, ruošiant įdarą, plaunant indus ir t.t..

Neatidžiai atsukau abi akis į keptuvę. Tuomet ir pajutau šuolį ant nugaros ir kažkokį žvėriuką pakibusį ant mano džemperio. Nustebino. Ji juk dar sugeba nudribti, bandydama užšokti ant taburetės. Ką jau kalbėti apie šuolį nuo jos dar į viršų.

Du pakelius varškės sutryniau šakute.

Kad aguonų nebuvo Statoile, pikta, bet bent jau labai nenuostabu. O štai Rimi-sasyskai dėl to paties fakto turėtų būti labai gėda.

Aguonų plovimas man visai nepatiko. Beveik pusė jų net neketino skęsti. Kai atsibodo jas graibstyti šaukštuku, perkošiau per arbatos sietelį. Neišpasakytas užsiknisimas. O panaudojau jų santykinai labai daug. Kad varškės nesijaustų.

Tai vat tas aguonas, vieną kiaušinį, truputį cukraus ir visai truputį druskos išmaišiau. Man kaip tais labai patogu įvairius tirštus nevienalyčius marmalus maišyti šakute.

Dėjau to marmalo po gal 4 šakutės tūrius ant blyno ir sulanksčiau. Formą galite pasirinkti ir kitą. Svarbu, kad būtų uždara. Tai reiškia, kad lėktuvėlio tipo įdaryti blynai yra negalimi dėl fizinių apribojimų.

O velniukas, pasirodo, valgo blynus. Ir varškę valgo. Mažais kiekiais, bet faktas yra. Na, taip šiuo metu tai ji valgo mano alkūnę – nuo kélių daugiau nepasiekia – bet, tikiuosi, tai netaps įpročiu.

Suvynioti blynai dar kartą apkepami keptuvėje – kad sušiltų varškė, iškeptų kiaušinis ir paskrustų. Kas akivaizdu iš nuotraukos, man patinka labai paskrudę blynai. Tokius, varške įdarytus blynus labai patogu šildytis pusryčiams.

Posted in

7 responses to “Blynai su varške”

  1. Linas

    O kiek maždaug laiko užtrunka parašyti tokį įrašą?

  2. Dovilė

    Dvi dienas. Pusę dienos kepi ir fotografuoji, antrą pusę dienos atrenki foto ir surašai tekstą, kitą dieną patikrini gaminio šildymo galimybes bei ištaisai vakarykštes klaidas. Ir viską darai prišokstamai, tarpe kitų darbų.

    Na, gerai, ne tiek daug, kad ieškotum preteksto mane ryt apkaltinti kokių nors darbų nepadarymu. Bus tie grafikai iki pietų, jei dėl to čia nerviniesi.

  3. Anonymous

    Gal galit issiaiskinti santykius darbe? Manau, blynai pavyke ir tuo galima dziaugtis. Jei nedetum kiausinio, butu galima trumpiau sildyt. Ir sveikiau butu. O jei kate (rytoj suzinosi jos varda) soka ant nugaros – pasitiki tavim. Ji nezino, kad jei nukris, bus jos kalte. Taip, taip jau yra.

  4. Dovilė

    Kiaušinį dedu pagrinde dėl įdaro sulipdymo. Ir šildymo trukmė man pats tas – tuo pačiu juk ir paskrudinu. Bet čia jau kiekvienas pagal save adaptuoja – kam nors gal ir razinos vietoje aguonų labiau patinka.

  5. Anonymous

    Ko spurdi – kiausini juk iskepti reik. Tai ir atitinkama temperatura islaikyti ne minute. Ar desi aguonas, ar vynuoges, ar dziovintas slyvas – tavo skonis. Juk ne kuojas gaudai. Kaip katenca?

  6. Anonymous

    g***o blynine siandien tures vienu klientu daugiau.

  7. Aušra

    gm, o man prie širdies ir gomurio labiau rimtas, mėsiškas įdaras :) tada su sultiniu jau visi pietūs gaunas, tuo tarpu saldūs tinka labiau pusryčiams.

Leave a Reply