Bulvių plokštainis po grybų padažu

Kaskart, kepdama kūgelį bulvių plokštainį, vis iš naujo nežinau kaip jį kepti. Dėl to šiek tiek nervinuosi. Tarsi tai būtų itin didelio meistiškumo reikalaujantis kepinys.

O šian apskritai stresuoju. Ir jau pikta dėl to ant savęs darosi. Ir negaliu apsimesti, kad vakar nenustebau sužinojusi, kad Direktorius mano blogą skaito ar bent jau buvo atsivertęs mažiausiai vieną kartą. Ai, tarsi pats nematėte kaip pažaliavau išgirdusi klausimą apie kuojas?

Viskas prasideda nuo kelių bulvių ir vieno svogūno. Juos reikia sutarkuoti vadinama bulvine tarka. Ta tarka lygiai taip pat sėkmingai suprantamai galėtų būti vadinama pirštų tarka.

Tyrė papildoma kiaušiniu bei universaliu prieskonių mišiniu. Išmaišoma.

Papjaustoma šalto rūkymo šoninės. Ja išklojama forma, kurioje bus kepamas kūgelis plokštainis.

Į formą supilama bulvių masė. Uždedama keletas gabalėlių sviesto – kad viršus gražiau paskrustų.

Kepama vidutinio aukščio ugnyje. Užteks gal kokio pusvalandžio.

Tuo tarpu patogu pasidaryti padažą. Ypač patogu grietinės nusipirkti iš anksto – nereikės papildomo laiko bėgimui atstumo namai – parduotuvė – eilė prie kasos – namai.

Vartoju voveraites ir svogūną. Smulkiai supjaustomi. Apkepami svieste.

Įdėjau porą šaukštų miltų. Išmaišiau.

Nuroviau nuo palangės keletą šakelių raudonėlio. Pasmulkinau.

Įdėjau šaukštą grietinės. Išmaišiau.

Tada supratau, kad gauta masė labiau primena kažkuo apvolūzotus grybų gabaliukus, nei padažą.

Taigi vandens reikėjo įpilti. Geriausia tai daryti po miltų sudėjimo.

Kaip, ką ir ant ko toliau dėti ir arkliui aišku. Neskaitant smulkių nutikimų, kūgelis bulvių plokštainis gavosi visai neblogo skonio. Gal tik kažkurioje vietoje druskos galėjo būti daugiau.

Posted in

8 responses to “Bulvių plokštainis po grybų padažu”

  1. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/kostia/'>kostia</a>

    " kepti vidutinio aukščio ugnyje":)))

    " kūgelis po padažu":)))

    na nesu lituanistas, kartais keikiuosi viešoje vietoje.

    na ir nelietuviškai.

    bet paaiškink man durnam proletariato atstovui – kaip kugelis atsigulė po padažu ir kaip padaryt tą vidutinio aukščio ugnį??? ar ji tada būna kaitresnė ???

    nieko asmeniško. aš rašau dar labiau netaisyklingiau.

  2. Dovilė

    Mielas kostia, akivaizdžiai esi gana šviežias šio blogo skaitytojas ir nežinai, kad mano vyryklėje temperatūrą įmanoma nustatyti tik pagal ugnies aukštį. Tai jau praktiškai, po nemažo kiekio sudegintų kepinių atkaltas įgūdis.

    O padažo gavosi tiek daug, kad taip ir atrodė – kūgelis ne su, o po padažu.

    Gal ir gerai, kad prisipažinai, nesąs lituanistas. Būčiau akis išdrąsiusi. RAndomu paimta citata iš paties blogo:

    o dabar bičas varo " laskovyj maj" krartinį " белые розы"

  3. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/kostia/'>kostia</a>

    :)))

  4. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/Sveikas/'>Sveikas</a>

    Tarp mūsų, Kūgel yra vokiškas kepinio pavadinimas, jis ten anksčiau buvo kepamas apvalus, dabar – kaip papuola. Lietuviškai – plokštainis.

  5. Dovilė

    OK, tai, taip pat tarp mūsų, turiu prisipažinti, jog žinojau kepinio vokišką kilmę, jog turiu vokiečių kalbos pagrindus ir žinau, kad tas žodis reiškia rutulį, jog žinau kaip taisyklingai lietuviškai vadinasi, bet viso to nesureikšminau, galvodama tik apie lietuvių kalbos taisykles. Tačiau surašyti argumentai leido pažiūrėti plačiau ir įtikino pakeisti pavadinimą ;)

  6. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/Sveikas/'>Sveikas</a>

    Bet man kugelis labiau vadinamas patinka…

  7. Dovilė

    Bet aš jau nebekeisiu.. Nesikabinėk ;)

  8. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/Sveikas/'>Sveikas</a>

    Tyliu jau, tyliu…

Leave a Reply