Daniel Stevens. Naminė duona

Mano rankose atsidūrė nauja „Alma Litera“ išleista knyga duonos mėgėjams – „Naminė duona“, Daniel Stevens, 2011. Paskaitinėjau ją ir čia trumpai pasidalinsiu įspūdžiais.

Knyga patiks rimtai nusiteikusiems kepti duoną namuose, bet dar ne per daug tame patyrusiems. Aprašoma nuo pačių pagrindų – įvairių miltų, mielių, kitų sudedamųjų dalių ir jų santykių. Išsamiai nupasakotas minkymas, kildymas, paruošimas kepti. Po trečdalio knygos praktiškai pasijutau galinti iškepti duoną be jokio recepto. Kadangi iki šiol duoną kepiau vos kartą, tai man toks pojūtis – didelis žingsnis.

Pateikiamas pagrindinis duonos receptas ir jo variacijos, taip pat įdomių sudėtingesnių receptų, pavyzdžiui, fokačijos, duonos lazdelių, turkiškos duonos. Norintiems išbandyti ką tai ypatingo – detalus paaiškinimas, kaip pasigaminti raugo, kurį, kepdami duoną, galėsite naudoti vietoje mielių. Sako, kad tam nereikia talento, tik šiek tiek laiko. Visiškai neturintiems laiko – keli duonos be mielių receptai, jos nereikia kildinti.

Ir, žinoma, saldžių duonos gaminių skyrius: prancūziški raguoliai, įvairios bandelės, sausainiai, blynai. Pastaruoju metu duonos naudoju labai mažai, bet bevartant knygą radosi įkvėpimas. Ir ką kepti užsinorėjau, ir duonos užsimaniau. Praktiškiems patiks patarimai ir netgi receptai, ką veikti su senstelėjusia duona, – apkepas (!), duonos ledai (!!), dilgėlių pesto (!!!).

Jei norite „pavartyti“ knygą, čia yra jos ištraukų PDF formatu. O aš artimiausiomis savaitėmis būtinai pabandysiu kepti ką iš duonos gaminių.