Turėjau gyvenime tokį smulkų tikslą – paragauti dešrelių iš skardinės. Šią savaitę pagaliau tam prisiruošiau. Brangioji nepraleido progos išsakyti ką galvoja apie tas dešreles, mano norą jų paragauti ir mane apskritai.
Bet galiausiai vis tiek pagelbėjo išsirinkti. Sakė, Unix yra vienas padoriausių šitos maisto rūšies gamintojų.
Dešrelių išvaizda visiškai neišduoda jų skoninių savybių. Jos tiesiog plonesnės ir gal truputį tamsesnės, nei Lietuvoje įprastos pieniškos.
Gaminimui laiko neskyriau – primityviai pašildžiau jas mikrobangėje.
Skonis iš tiesų siaubingas. Labai kramtyti nebuvo ten ką – atrodo, kad tas smulkiai kapotas tualetinis popierius su dešrelių kvapo medžiaga yra gana prastai sulipdytas ir todėl suyra vos spustelėtas. Vienas blogiausių mano kada ragautų maistų. Negelbėjo nei joks padažas. Galiausiai jas išmečiau.
Kad jau ėmiausi maisto skardinėse, prigriebiau paragauti ir sriubos. Negaliu pasakyti, kad ši atitinka statistinę vidutinę sriubą iš skardinės, nes sakė, kad išrinko man bene geriausią variantą.
Pradžioje bišk dvejojau, ar nebus jos maistinė vertė panaši į užpilamų sausų sriubų, bet galiausiai buvau šituo reikalu patenkinta. Žirnių su dešrelėmis. Tiršta, kvepia, skanu. Reikia tik nepamiršti tokius dalykus uždengti prieš dedant į mikrobangę.



Paprastai gerai suvirus ar pertrinta sriuba atrodo lygiai taip pat.
kom uit het land van kroketten en frikadellen :))
Nasi indonezietiskai reiskia ryziai. Nasi goreng reiskia ryziai su priedais, dazniausiai liekanos is vakaryksciu pietu: mesa, darzoves pakepintos su ryziais…:)
Kita karta siulau paragauti “sate” su tais paciais nasi ryziais…:) ir su peanut butter padazu…:)
Na, nesusilaikiau as si karta nuo komentaro.
Skaitineju si blog’a retkarciais, taciau kuo toliau, tuo reciau.
Is pradziu uzkabino autores siltas rasymo stilius ir taiklus pastebejimai. Labiausiai patikdavo komentarai apie viesasias maitinimo istaigas LT (kadangi pati gyvenu ne LT, tai smalsu vistik..), o siaip, gal tiesiog buvau Bites fane :)
Sutinku su autore, cia ne maisto ir receptu blog’as. Ir aciu dievui, nes dauguma cia publikuojamu receptu/maisto deriniu/”eksperimentu” yra so so, ganetinai pradinuko lygio.. O geriausi variantai, deja, buna “pasiskolinti” is kitu blog’u.
Bet ne visai tame esme. Priezastis privertusi mane parasyti, buvo pastaruoju metu autores nesugebejimas priimti kritikos ir gana dygus atsakymai. O isvis pritrenke autores mastymas – “Mane tai skatina pradėti griežčiau moderuoti komentarus ir trinti ne tik turinčius keiksmažodžių, , bet ir tuos, kurių autoriai akivaizdžiai nesiorientuoja aplinkoje, kurių nuomonė man yra menkavertė ir kurie neatitinka mano lūkesčių skaitytojų atžvilgiu.”(!!!)
Nezinau, kokios priezastys vercia zmones rasyti blog’us, bet cia jau kvepia narcizo kompleksu. Jei jau skaitytojai eikvoja savo laika skaitinedami si blog’a, IR TAIP PAT TURI SAVU LUKESCIU del rasiniu kokybes ar informacijos tikslumo, pvz, tai gal jie turi teise tai isreiksti komentaruose? Ar siuo atveju su tais lukesciais yra vienpusis eismas?
P.S.: greiciausiai net nepublikuosi mano komentaro, bet bent jau perskaitysi ir galbut susimastysi. Neturejau tikslo taves viesai pazeminti ar izeisti, tiesiog manau, kad publikuodama savo rasinius ir turedama skaitytoju rata, galetum siek tiek labiau gerbti juos.
to VelnioMerga:
Grubiai, bet taikliai pastebėta, kodėl tai nėra grynas kulinarinis blogas. Savo statusą kaip besimokančios, o ne profesionalės, deklaravau dar pirmame įraše ir iki šiol jo neišsižadėjau. Laikui bėgant tik maisto gaminimas papildytas kitomis buitinėmis arba maisto negaminimo temomis.
Taip, nemaloniems komentatoriams irgi kartais atsakau nemaloniai. Jei jiems yra varginantis ir gaišinantis reikalas skaityto šita blogą, tegu neskaito. Juk vieni kitiems už šitas paslaugas pinigų nemokame ir kitokių įsipareigojimų neturime. Lygiai kaip jie neprivalo skaityti to, kas jiems neįdomu, lygiai taip aš neprivalau priimti jų piktus žodžius. Karts nuo karto tai priveda iki grubaus atsakymo. Kaip alternatyvos komentaro ištrynimui be paaiškinimo.
Bloguose, skirtingai nuo portalų, kiekvienas pasidergimas komentaruose autoriaus yra priimamas asmeniškai. Bet kiekvienas komentuojantysis apie tai nepagalvoja ir ramia sąžine parašo chia_wiskas_yra_shoodas_nedoda_xaliavu_smsku tipo komentarą. Aha, kritika. Tokią ir argumentuoti galima jau ne logiškais teiginiais, o keiksmažodžiais.
Aš gal bjauraus būdo, todėl kartais nesusilaikau neatsakiusi į komentarą, taip, kad jo autorius pasijustų panašiai prastai, kaip kad aš, perskaičiusi jo komentarą. Bet, kiek žinau, nutylintys blogų autoriai dėl to nesijaučia geriau. Esant galimybei, užklausk didesnių, gausiai komentuojamų blogų autorių, ką jie mano apie piktus ir kvailus komentarus.
Iš principo skaitytojus gerbiu. Tol kol nepajuntu iš jų pusės ko tai kito. Bet dažniausiai į juos žiūriu ne kaip į vienalytę masę, o į kiekvieną atskirai. Todėl ir atsakau į komentarus. Skirtingai kiekvienam komentuojančiajam.
Pritariu! Visiškas “narcizo kompleksas”. 100%
:)
Na ka… :) mane tu Dovile viena karta nuvylei – kai kazkokia baisia seliodke majoneze pirkai :) Va cia tai uzmusei mane :) Bet… life is life… neturiu teises smerkt :)
to Šilas:
Kalė tu :)) Neveltui tau bobiško alaus atvežiau :P
to Di:
Jei žmonės nebūtų smalsūs, jie niekada nebūtų pabandę mėsą iškepti ;)
O kuo turėtų skirtis dešrelės iš skardinės nuo dešrelių iš pakuotės?
ko jūs čia visi užsipuolėt nesuprantu? ar tūlas lietuvis niekaip negali be kritikos? kai kritikuoja, bent jau mane, nepagrįstai, kad negaliu rašyt to ar ano, sakyt to ar ano, mane erzina. kodėl negaliu? kas uždraudžia?
man tai šis blogas visai linksmas. gaminau kelis patiekalus iš jo, tame tarpe vabalių (obuolių :)) pyragą . ir labai skaniai viskas gavosi ;) nereikia čia aukštųjų matematikų, kad būtų skanu. :)
va. pasakiau ką aš galvoju :) beje , dešreles iš skardines Vokietijoje irgi labai mėgsta. o vokiečiai pamišę dėl ekologijos ir sveiko maisto. kita vertus-dešrelė ar ji būtų skardinėje ar plastiko pakuotėje, vis tiek tik dešrelė, o ne mėsa :)
Omg autorės kultūringumas stebina… žmonės Tave kritikuoja ne tam, kad įžeistų, o tam, kad padėtų suprasti, jog Tavo blogas rieda bedugnės link.. kosminiu greičiu. Bet tiek to, matyt aš dar nedaaugau iki pakankamo lygio, kad galėčiau skaityt šį blogą ir kad mano nuomonė kažkam rūpėtų. O už Tavo negražius atsakymus, reikėtų ne kritikuoti, o lupti diržu ;) Žvelk į gyvenimą pozityviau :) Sėkmės
Jai valgyt reik neduot. Išnaglėjo mergina jau visai.
man tai rodos, kad kritikuoti daug proto nereikia :) o vat imti kažką ir padaryti.. gero, gražaus ar įdomaus-reikia. o dar sunkiau kai kam suprasti, kad su savo prastom nuotaikom galima eiti į kampą, o ne skleisti jas aplinkiniams ;) bet tai to ir siekiama ar ne? išprovokuoti? :) įdomu tik, kam jūs skaitote tokį “neįdomų blogą’? juk patys tampate tokiais , apie kokius rašote ;)
Aš mat tikiuosi, kad šis blogas vėl pasidarys toks pat šmaikštus ir įdomus.
Pasisakysiu ir aš :D
šitą blogą skaitau, nes patinka. dažnai to, kas nepatinka neskaitau. arba paskaitau ir užverčiu. visam laikui.
beje dėl šio skardininių dešrelių-sriubų eksperimento. man jis buvo įdomus, nes pati niekad neragus tokių dešrelių ir sriubos iš skardinės. ir nesuprantu kame čia yra ritimasis link bedugnės? ar kaip ten išsireiškė vienas komentatorių. matyt netoleruoja eksperinetų. bet tai kiekvienam savo.
p.s. ir autorės grubesnis atsakymas yra tik tiems komentarams, kurie yra įkyrūs su savo gan primityvia nuomone.
bet tai aš nesu balta ir pūkuota tai man gal normalu, nes atsakyčiau ko gero taip pat “švelniai”.
;)
Kritika yra puikus dalykas, nes ji skirta tam, kad autorė pasitemptų (ar jūs to nenorit?). Tobulumui nėra ribų, tad reikia augti ir augti. O primityvių komentarų ar kvailos kritikos čia nematau. Primityvu tik tai, jog žmogus grubiai užsipuola tą, kuris jam nori PADĖTI. Ir kaip autorė yra pasakiusi “kurių nuomonė man yra menkavertė ir kurie neatitinka mano lūkesčių skaitytojų atžvilgiu”, tai va, autore, jeigu Tu rašai blogą, reiškia blogo skaitytojas yra toks pat svarbus kaip ir Tu pati. Nes kam tada rašyti blogą? Jeigu manai turinti teisę nevertinti skaitytojų, tada siūlyčiau mintis rašyti į sąsiuvinį, o ne į blogą. Blogas kol kas dar patinka, bet tai, kaip elgiesi su skaitytojais – ne.
Absurdiškiausia, kad niekas neprašo “PADĖTI”, norinčių “padėti” nemažai:D
aš tai nematau dėl ko čia kam padėti. bet vėlgi, visi matom skirtingai ane?