Didžiuojatės lietuviška virtuve?

Paklausti, ar didžiuojasi lietuviška virtuve, turbūt keturi iš penkių tautiečių nedvejodami atsakytų teigiamai.

Žinoma, mes didžiuojamės daugybe lietuviškų dalykų – savo istorija, Vilniaus senamiesčiu, sena ir sudėtinga kalba, Margarita Drobiazko ir Povilu Vanagu, mėlynakėmis merginomis ir taip vardinti galima būtų be pabaigos. Esame lengvos formos nacionalistai.

Cepelinai

Na, taip, kartais sukertame porciją cepelinų su spirgais, balandėlių, šaltibarščių su bulvėmis, koldūnų, bulvinių blynų ar kitų riebalų. Tik kažkodėl daugelis po tokių pietų jaučiamės kiek apsunkę. Nesiskaito. Mums tai patinka.

Tiesą sakant, tų pačių cepelinų kilmė yra aršių ginčų objektas. Išvirsiu katilą cepelinų tam, kuris pateiks man nenuginčijamus įrodymus, jog jų autorystė priklauso lietuviams, o ne lenkams. Pamėgtas kūgelis – vokiečių išmįslas. Kažin, kam padėkoti už vėdarus?

Lengvesnių pietų kartais užsukame į prancūzų ar italų restoraną. Šių ir kitų tautų virtuvės sparčiai plinta sostinėje bei kituose didžiuosiuose miestuose. Jau daugelis esame lankęsi ispanų, argentiniečių, armėnų, indų, kaukaziečių, rusų, meksikiečių restoranuose. Nesiskaito. Einame, nes šitie arčiau biuro.

Mane visuomet žavėjo prancūzų vėlyvi pietūs, dideliais kiekiais vartojamas vynas, sūriai bei gebėjimas išlikti viena liekniausių tautų. Pasirodo, tai suderinama. Panašu, kad turėtume kalbėti ne tik apie patiekalų sudėtį, bet ir jų vartojimo kultūrą.

Kaip dažnai pietums sukertate indelį mišrainės ir mokrobangų krosnelėje pašildytą bandelę su dešrele per 10 minučių? Sėdėdami prie kompiuterio.

Dar turime kiniško maisto užeigėlių. Bent jau Vilniuje jų gausu. Ir klientų jose gausu. Bet tai tik todėl, kad kinų maistas visame pasaulyje paplitęs kaip pigus ir skanus. O mes juk stengiamės neatsilikti nuo to viso pasaulio.

Japonijos virtuvė unikalių vartotojų skaičiumi atsilieka tik dėl savo kainos. Dažnas, nematydamas kainos, tikriausiai nė neatskirtų, kinų ar japonų maistą valgo – juk abi tautos naudoja „pagaliukus“. Įdėkite į hamburgerį gabaliuką aštuonkojo ir kas antras lietuvis patikės, jog valgo japonišką patiekalą.

Taip, hiperbolizuoju. Amerika giliai mumyse. Užtat vakarų Europa gruzdintas bulvytes valgo ne su ketčupu, o su majonezu.

Ilgiausios eilės – prie tautiečių numylėtų picerijų. Picos – lietuviškas patiekalas? Ne, mes jas šiaip mėgstame. Beje, tūlas italas, iš kurio krašto, anot keistų pasakojimų, kilo picos, pamatęs, kad padažas ant picos pilamas, jos net neparagavus, nukristų, ištiktas širdies smūgio. O mums nesuvokiama, kaip galima pradėti valgyti patiekalą, nepagardinus jo ketčupu. Beje, į picerijas einame tik todėl, kad būtent ten vakarą praleisti nori draugai.

Vis tik, kad ir turime daug lietuviško kaimo stiliaus maitinimo įstaigų, ar tikrai visuomet jose užsisakome skilandžio ar virtų pupų? Gal kastinio ar švilpikų? Bent esate apie tokius girdėję? O desertui tikriausiai imate obuolių sūrį? Pasakykite man kavinę, kurioje tokio galima rasti.

Turiu įtarimą, kad daugelis apsiribojame alumi ir pica, o visuose „dvaruose“, „kaimuose“, „kiemuose“ mums patinka tik dideli stalai ir platūs suolai.

Tai ar galime didžiuotis virtuve, kuriai nesame ištikimi? Kurios patys nepažįstame? Kuriai priskiriame patiekalus, senovės lietuvių nematytus ir negirdėtus, nežinome, kas iš tiesų jai priklauso? Nebeverskime ir užsieniečių paragauti tų „tradicinių lietuviškų“ cepelinų su spirgais. Juk patys dažniau renkamės priimtinesnį organizmui maistą.

(Nuotrauka iš http://www.qedata.se/)

Posted in

11 responses to “Didžiuojatės lietuviška virtuve?”

  1. praktikuojantiskulinaras

    joo, teisybe :) Galetu buti kategorija, sveikas maistas ;)

  2. Dovilė

    Žinant mano maitinimosi įpročius, toks kategorijos pavadinimas būtų pernelyg ironiškas ;)

  3. Laura

    Nemegstu kinu maisto – man ju visi patiekalai vienodo skonio. Picos jau atsibodusios, todel mielai valgau visa lietuviska (tradicini ar netradicini, koks jis ten bebutu) maista. Ir nestoreju :) Svarbu kuo maziau kiurksoti laisvu laiku prie teliko ir kompiuterio :)

  4. Aušra

    tiesą sakant lietuviškų neužsisakinėjam, nes juos namuose gaminam, kad ir tuos pačius švilpikus. o va su picos pado tešla niekaip nesusidoroju, todėl ir tenka užsisakinėt. nu jei visai namie negaminčiau, tai gal ir kavinėse daugiau bulvinius patiekalus ir karbonadinius kepsnius kirstume.

  5. praktikuojantiskulinaras

    yra jau saldytos teslos picoms ;)

  6. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/Elch/'>Elch</a>

    Na yra čia daug tiesos, gal išskyrus apie obuolių pyragą, manau, kad daug kur gali jo gauti… O straipsniukas smagus, jei pati parašei tai labai gerai :)

  7. Dovilė

    To Elch: Nagi, atidžiau ;) Obuolių pyrago tikrai rasi praktiški kiekvienoje kavinėje, tačiau su obuolių sūrio paieškomis vis tik užtruktum.

    Dėkui.

  8. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/Elch/'>Elch</a>

    A, turbūt per greit akimis pramečiau :) Na paskaičiau daugiau receptų ir pasakojimų, tikrai labai nuotaikingi ir pakeliantys nuotaiką…

    O pietums nusimato šaltibarščiai :)

    Redagavo Elch 2007-05-30 14:08

  9. Nom

    pries kelias savaites Rygos orouoste uztikau lankstinuka apie nacionalinius latvijos patiekalus ir aptikau ten saltibarscius!!!Beje buvo ten dar ir kitu patiekalu priskiriamu lietuviskai virtuvei,o zinovai pasakytu kad jokia ten lietuviska…kalbu apie vytinta jautiena , kugelius ir virtinukus su visokiais ydarais.Taigis turim konkurentu :)

  10. Lietuvaite

    Kad straipsnyje apie obuoliu suri rasyta… Va ir islenda yla is maiso- gal jau nieks tokio nera ragaves… :P

  11. Ramunas

    Labai kvailas straipsnelis. Kiekvienos tautos virtuvė kaip ir elgsena, gyvensena ir net kalba palaipsniui keičiasi ir tai visai nesvarbu ar vienas ar kitas patiekalas pas kurią taurą pirmiau atsirado, nes vis tiek jis įgyja savitų bruožų. Sakykime ta pati duona egzistuoje praktiškai visur, bet skiriasi ne tik skoniu, bet ir visa tradicija pradedant nuo auginimo, apdorojimo ir t.t. Bulves taip pat į Europa atvyko prieš keliatą šimtmečių ir visur susiformavo savos jų auginimo ir naudojimo tradicijos. Vėlgi vertinant Lietuvos kulinariją nereikėtų žiūrėti tik į kokius baudžiavos laikus, o suprasti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo dominuojanti ilgus šimtmečius visame regione bei užėmė reikšmingą vietą Europos kultūrineme kontekste bei moksle tame tarpe. Žespospolitos kultūriniame gyvenime ko gero dominantė taip pat buvo Lietuvoje, nes žvilgtelėjus į lenkų įžimybes didelė jų dalis yra lietuviškos kilmės.

Leave a Reply