Dieviška voveraičių sriuba

Esu iš tų, kurie dėl niekam nesuvokiamų priežasčių svaigsta dėl grybų. Bet ši sezoninė sriuba iš tikrųjų yra fantastiško skonio. Valgo net Išrankusis. Tiesa, išrenka visus grybus. Todėl ir Išrankusis.

Išdorotas, nuplautas voveraites supjaustome. Tik stambias. Labai nesmulkiname.

Kiekis? Daug.

Smulkiai supjaustome ir apkepame nedidelį svogūną.

Kaskart žliumbiu taip, tarsi daryčiau tai pirmą kartą. Bandžiau pjaustyti svogūnus nekvėpuodama. Bandžiau su plaukimo akinukais. Niekas nepadeda.

Verčiame voveraites į tą pačią keptuvę, pas svogūnus. Troškiname uždengę. Išbėgusios grybų sultys duoda nepakartojamą skonį sriubai. Bet, kaip tik dėl tų sulčių silpnesnių skrandžių valgytojai grybus prieš kepdami turėtų trumpai apvirti. Nesu tikra, kas nuo jų darosi – manęs neveikia, – bet gamindama šią sriubą tėvams, jų pageidavimu voveraites apverdu.

Iš tikrųjų labai norėčiau įrašyti ir įdėti į blogą tą dievišką kepančių svogūnėlių ir voveraičių aromatą. Tai yra nepakartojama.

Sriubai pasiruošiame 0,5+ puoduko ryžių. Beplaunant ryžius man kilo keistas klausimas. Naudodama birius ryžius, juos visuomet praplaunu, tačiau niekada neplaunu ryžių pakeliuose (paruoštų virimui, po 100 g arba 125 g). Gal kas prieš virdami plaunate ryžius pakeliuose?

Užvirus vandeniui, įdedame šaukštuką/kubelį sultinio. Sveikinu nepatingėjusius išsivirti tikro sultinio. Jį ir naudokite. Suberiame ryžius.

Supjaustome trejetą nedidelių bulvyčių. Jas dėsime į sriubą po ~10 minučių nuo ryžių virimo pradžios. Ne vėliau. Kartu su bulvėmis į puodą keliauja ir apkeptos voveraitės.

Sriubą darau tirštą. Tokias mėgstu. Savaitgalį būdama pas tėvus bandžiau prisiminti receptą (negaminau šios sriubos mažiausiai metus):

Aš: O bulvių dėdavau į ją?
Mama: Nežinau. Pamenu tik, kad buvo labai skanu.
Tėtis: Kokios dar bulvės? Ten gi vien grybai būdavo.

Šiek tiek pavirę, įdedame druskos, šaukštelį kmynų bei porą – trejetą šaukštų pomidorų padažo. Verdame dar keletą minučių.

Galiausiai suberiame smulkintus krapus. Valgome.

Tai yra antra sriuba, kurią galėčiau valgyti kasdien. Dvi savaites. Gal ir ilgiau.

Jei artimiausiame turgelyje rytoj nerasite grybų, aukitės guminiakus ir varykite patys į mišką erkių rinkti. Ne ištisus metus juk voveraičių būna.

Posted in

33 responses to “Dieviška voveraičių sriuba”

  1. Andrius

    Labai pasakiska sriubike :

  2. Justina

    Paprasta ir skanu, tik aš dar visad į kepinamas vovereites dedu šiek tiek čiobrelio, puikus derinys ir aromatas!

  3. Mantvukx

    O kiek vandens reikia but uzvirus? :D

  4. rute

    o gal galit papasakot kada ir kokiose vietose tos voveraites auga? nes kadaise su seneliais rasdavom bet nepamenu nei kur, nei kiek, nei kada, nei ka su jom daryt ;)

  5. HoRuS

    voveraičių, baravykų, rudmėsių, šampinionų ir pan nereikia apvirti :0 bandysiu virt voveraičių sriubą:)

  6. Kristi

    Katik issiviriau sitos sriubytes…dvi lekstes suvalgiau, niam niam :)

  7. indira

    Vietoj tomato dedu citrina.

  8. Dovile

    O svogunus aš pjaustau (jei nenoriu verkt) “traukos spintoje” – po gartraukiu, įjungus ant max. Tada tikrai negraužia. Bet gartraukis turi būti pakankamai galingas.
    Sriuba bandysiu šiandien virt, tik gal svogūną keisiu poru (nusipirkau jau vis tiek pagal kitą receptą).

  9. Mr.T.

    Labai gerai, voveraičių sriuba – geriausia.

  10. Ingrida

    vakar su mylimuku miške prisirinkome pirmųjų “voveruškų”- puiki proga išbandyti šį receptuką :)))

  11. Regina

    Dar šis tas apie voveraites.
    VOVERAIČIŲ ANTPILAS
    Infekcija dažniausiai patenka į organizmą pro burną. Dėl to niekas nesiginčija. Bet ar daug kas žino, kad mūsų vidaus organuose gali ramiai ir sočiai gyventi įvairūs parazitai. Kad jie gali būti daugelio mūsų ligų ir negalavimų priežastis, dažnai nė neįtariame.
    Švaruoliai imtų ginčytis: “Na, čia ne apie mus, mes plaunamės rankas po 20 kartų per dieną, ir namuose visada švaru”. Vis dėlto net labai švariai ir tvarkingai gyvenantieji neapsaugoti nuo parazitų. O šie, patekę į organizmą, įkuria savas “gyvenvietes”.
    Ir ne tik žarnyne, kaip įprasta manyti. Jie gali apsigyventi ir plaučiuose, ir kraujyje, ir limfoje, ir net smegenyse. Tada žmogų ima kankinti galvos arba kitokie skausmai, jam silpna, svaigsta galva, dingsta apetitas, išsivysto mažakraujystė. O tikroji negalavimų priežastis – parazitai – ne visada iškart nustatomi.
    Vaistų nuo kirminų galima nusipirkti vaistinėje, ryti juos saujomis ir gadintis kepenis, inkstus, skrandį. Bet galima gydytis ir priemonėmis, kurias siūlo gamta. Daugelis žino, kad tokiu atveju gali padėti augalai: bitkrėslės, ramunėlės, česnakai, kviečiai ir kt. Deja, sunaikinti visų rūšių parazitų jie negali. Ką gi daryti?
    Puikią priemonę, galinčią įveikti bet kokius parazitus, turbūt visi pažįstame. Tai … grybai. Voveraitės. Jose esančios medžiagos priverčia sprukti iš mūsų kūno visus nekviestus svečius. O vidurių laisvinamasis voveraičių poveikis šį procesą dar pagreitina. Beje, voveraičių bijo ne tik suaugę kirminai, bet ir jų lervos, ir kiaušinėliai.
    “Bet voveraites mes juk kasmet valgome!” – sakysite. Tačiau veikliosios medžiagos, kurių taip bijo parazitai, žūsta voveraites verdant ir sūdant. Vartoti kaip vaistus jas reikia žalias, sumaltas arba palaikytas užpiltas degtine.
    Tiesa, pirmosiomis gydymosi dienomis savijauta gali pablogėti, atsirasti skausmai, pavyzdžiui, kepenų srityje. Bet šie negalavimai greitai praeina.
    O voveraičių antpilas gaminamas visai paprastai. 2 šaukštus šviežių arba 3 šaukštus džiovintų voveraičių užpilti 150 g degtinės ir 2 savaites laikyti šaldytuve. Iškošti nereikia. Prieš vartojimą indą su antpilu papurtyti ir gerti po arbatinį šaukštelį (su tirščiais) prieš miegą. Gydytis reikės mėnesį.
    Toks pat antpilas padės sumažinti per didelį kraujospūdį. 1 šaukštelį per dieną išgerti per 2 kartus. Be to, voveraitės padės įveikti ir stafilokokų dauginimąsi.
    Šie grybai, kai kurių žiniuonių manymu, gali išgydyti ir mažakraujystę. Išvirkite voveraites, pridėkite svogūnų (2 dalys voveraičių, 1 svogūnų) ir sumalkite mėsmale. Masę pasūdykite, įpilkite nemažai saulėgrąžų aliejaus ir 2 valandas troškinkite orkaitėje. Ir skanu, ir naudinga!

  12. voveruška

    receptas gal ir geras, bet negi sunku surašyti receptą, o paskui tuos visus intarpus apie graužiamas akis, pasikalbėjimus su mamom ir tėčiais…. manau sriuba gautųsi ir be šių paminėtu “ingredientų”, kurie tik blaško ir erzina…

Leave a Reply