Dieviška voveraičių sriuba

Esu iš tų, kurie dėl niekam nesuvokiamų priežasčių svaigsta dėl grybų. Bet ši sezoninė sriuba iš tikrųjų yra fantastiško skonio. Valgo net Išrankusis. Tiesa, išrenka visus grybus. Todėl ir Išrankusis.

Išdorotas, nuplautas voveraites supjaustome. Tik stambias. Labai nesmulkiname.

Kiekis? Daug.

Smulkiai supjaustome ir apkepame nedidelį svogūną.

Kaskart žliumbiu taip, tarsi daryčiau tai pirmą kartą. Bandžiau pjaustyti svogūnus nekvėpuodama. Bandžiau su plaukimo akinukais. Niekas nepadeda.

Verčiame voveraites į tą pačią keptuvę, pas svogūnus. Troškiname uždengę. Išbėgusios grybų sultys duoda nepakartojamą skonį sriubai. Bet, kaip tik dėl tų sulčių silpnesnių skrandžių valgytojai grybus prieš kepdami turėtų trumpai apvirti. Nesu tikra, kas nuo jų darosi – manęs neveikia, - bet gamindama šią sriubą tėvams, jų pageidavimu voveraites apverdu.

Iš tikrųjų labai norėčiau įrašyti ir įdėti į blogą tą dievišką kepančių svogūnėlių ir voveraičių aromatą. Tai yra nepakartojama.

Sriubai pasiruošiame 0,5+ puoduko ryžių. Beplaunant ryžius man kilo keistas klausimas. Naudodama birius ryžius, juos visuomet praplaunu, tačiau niekada neplaunu ryžių pakeliuose (paruoštų virimui, po 100 g arba 125 g). Gal kas prieš virdami plaunate ryžius pakeliuose?

Užvirus vandeniui, įdedame šaukštuką/kubelį sultinio. Sveikinu nepatingėjusius išsivirti tikro sultinio. Jį ir naudokite. Suberiame ryžius.

Supjaustome trejetą nedidelių bulvyčių. Jas dėsime į sriubą po ~10 minučių nuo ryžių virimo pradžios. Ne vėliau. Kartu su bulvėmis į puodą keliauja ir apkeptos voveraitės.

Sriubą darau tirštą. Tokias mėgstu. Savaitgalį būdama pas tėvus bandžiau prisiminti receptą (negaminau šios sriubos mažiausiai metus):

Aš: O bulvių dėdavau į ją?
Mama: Nežinau. Pamenu tik, kad buvo labai skanu.
Tėtis: Kokios dar bulvės? Ten gi vien grybai būdavo.

Šiek tiek pavirę, įdedame druskos, šaukštelį kmynų bei porą – trejetą šaukštų pomidorų padažo. Verdame dar keletą minučių.

Galiausiai suberiame smulkintus krapus. Valgome.

Tai yra antra sriuba, kurią galėčiau valgyti kasdien. Dvi savaites. Gal ir ilgiau.

Jei artimiausiame turgelyje rytoj nerasite grybų, aukitės guminiakus ir varykite patys į mišką erkių rinkti. Ne ištisus metus juk voveraičių būna.