Dviese valtyje (neskaitant meškerių)

Ir vėl išbraukėm į kaimą. Su viena Piliete ir mano Geriausia drauge. Šio ryto pramoga – žvejyba iki paskutinio siūlo.

Su mano Geriausia drauge suderėme puikų duetą – viena moka irkluoti ir pririšti kabliuką, kita gali uždėti slieką ant to kabliuko ir turi valtį.

Nors ir negaliu pasigirti dideliu laimikiu, buvo smagu. Pačiai keista, kad po tokios žvejybos buvau puikios nuotaikos ir labai skaniai juokiausi iš nuotykio. Užsispyrę sėdėjome pliaupiant lietui, tarsi žvejotume paskutinį kartą gyvenime. Rankų oda net išbrinko.

Turėjome žvejo kostiumus, bet jie juk irgi atlaiko tik ribotą kiekį vandens. Permirko. Po to permirko savi rūbai.

Kol nejudi valtyje, tai visai neblogai – sėdi baloj ir tiek. Bet nusprendus pasisukti, kad permestum meškerę į kitą pusę, nes blogai nuleistas inkaras (deja, mano gale) leidžia valčiai suktis ratu, ar, neduok dieve, išlipti saloje išsemti iš valties vandens ir pasiusioti, atsistojus ir savoms kelnėms prilipus prie užpakalio ir visu likusiu ūgiu, pasidaro taip neišpasakytai šlykštu, kad nesugebu net nupasakoti.

Jei po žvejo striukės kapišonu būčiau turėjusi kepuraitę su snapeliu, nuo jo būtų varvėjęs vanduo. Bet, kadangi kepuraitę aš pamiršau pasiimti, tai man vanduo lašėjo tiesiai nuo nosies.

Džiugu buvo, grįžus iš ežero atgal į sodybą, nusilipdyti nuo savęs tą šlapią svorį. Po to džiugu buvo rasti tašėje sausus apatinius ir kojines. Taip pat būtų buvę labai džiugu, jei kedukai nebūtų permirkę.

Sunkiausia buvo ne atsikelti 5 val. ryto, neatsižvelgiant į iš vakaro prie dešrelių ir šašlyko labai tikusią bei gausiai vartotą skystos konsistencijos produkciją, o rasti sausų rūbų važiavimui namo. Niekas man juk nepasakė, kad reikia pasiimti dar vienas kelnes. Užtat turėjau nagų lako ir purškalą nuo saulės. Po žvejybos teko pasipuošti trumpu sijonuku ir baltomis kojinėmis bei basutėmis. Po megztiniu ir striuke. Ir visa tokia kūtvėla kūtvėla. Šepečio ir plaukų lako tai nepasiėmiau. Kaip iš vaikų namų atrodžiau.

Dabar vonia smirda žuvimi. Tikriausiai todėl, kad padžioviau joje bučiuką. Kuprinė negali smirdėti – ją juk prieš padžiaudama dar praploviau. Labiausiai laukiu kol išdžius fotoaparatas.

Apie žuvies ruošimą nerašysiu, nes tuos kelios žuveliokus atidaviau sodybos kaimynams, kurie sužvejojo jau keptiną kiekį.

Ta proga (žvejybos savaitgalio) pasiskolinau iš tėvų Trise valtimi (neskaitant šuns). Jaučiau šiokią tokią gėdą dėl tokios spragos, beveik prarajos, mano ir taip menkame literatūriniame išsilavinime. Lietuviškai neturėjo. Na, tai za adno ir rusų kalbos pasimokysiu. Tikiuosi, šitas noras nesibaigs anksčiau, nei įveiksiu pirmą puslapį. O gal kas norite man paskolinti šią knygą lietuvių arba originalo (anglų) kalba?

Viena Pilietė kelionei įrašė labai šaunų diską. Jau pavadinau jį Koncertinis2. Taip pat supratau, jog norėdama klausyti diskus ne tik su mp3, bet ir su cda įrašais, arba originalius, važiuojant Molėtų keliu, teks surasti kaip įjungti magnetoloje antišoką.

Posted in

10 responses to “Dviese valtyje (neskaitant meškerių)”

  1. Anonymous

    Dovile, šitas turbūt netiks, a?

    http://www.forgottenfutures.com/game/boat/boat.htm

  2. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/amonas/'>amonas</a>

    Spėju, kai išplaukėte žvejoti dar nelijo, nes tokiam nuotykiui reikia pasiryžimo :)

  3. Dovilė

    to Anonymous: Variantas neblogas, bet ilgus tekstus mėgstu skaityti iš popieriaus. Čia labai jau daug spausdinimo – o aš saugau mišką ;)

    to amonas: Lyti pradėjo praktiškai tik išplaukus į ežerą. Nusiyrėm susirinkti unguriams paliktų skritulių ir vos porą susivyniojus teko varyt į artimiausią krantą apsirengti žvejo kostiumus.

  4. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/shiny/'>shiny</a>

    ((: garsiai prunksciau skaitydama. kokiu dar atrakciju prisigalvosit?

  5. Ambis

    Gera knyga gyvenimishkai patirchiai semtis :)

  6. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/aval/'>aval</a>

    si istorija ne ka maziau verta plunksnos (ypac vaizdingas permirkimas "iki paskutinio siulo") gal ne J.K.Dzeromo, bet vistiek :)

  7. Dovilė

    Na, ši istorija jau įvertinta mano klaviatūros valandėle. Dar keli pagyrimai ir imsiuosi knygos "Autopriežiūra bei kiti naivios namų šeimininkės nuotykiai" rašymo.

  8. extra

    knygą galima gauti bibliotekoj :) Aš turiu Lt, bet iki Kauno kaži ar trauksi :)

  9. Dovilė

    Pasibėdavojau darbe apie savo literatūrinę spragą, tai direktorius paskolino knygą originalo kalba ir uždraudė skaityti verstą, motyvuodamas, jog tai yra kūrinio gadinimas..

  10. Dovilė

    Vakar įveikiau puslapį apie autorių ir kelis sakinius pratarmės. Po to lūžau pietų miego. Penkioms valandoms net neapsiverčiant. Tikrai naudinga knyga.

    Nors, jei būtų lietuvių kalba, taip gerai turbūt nebūtų suveikusi. Dar didesnė tikimybė, kad taip nebūtų suveikusi, jei būčiau šias įžangas praleidusi arba atsikėlusi ne 5, o 10 val. ryto.

Leave a Reply