Kažkodėl mėgstu šaltibarščius. Nei mėsa, nei aštru, nei kepta, bet vis tiek mėgstu. O šiandien dar pajutau, kad man jų tiesiog gyvybiškai reikia.
Supjaustome 3 kietai virtus kiaušinius. Kiaušinius ir bulves virti užstatome tuo pat metu. Bulvės išvirs, kaip tik ant šaltibarščių ruošimo pabaigos.
Supjaustome porą agurkų, dėl kurių į parduotuvę einame du kartus. Negaliu tiksliai paaiškinti kodėl taip nutiko, nes kažkur dingo atkarpa tarp agurkų įsidėjimo į parduotuvės vežimėlį bei ieškojimo namuose su tikslu juos supjaustyti.
Naudojame marinuotus burokėlius. Pusės stiklainio užteks. Standartinis burokėlių stiklainis – 500 g.
Visada šaltibarščius darydavau su kefyru. Šian nusprendžiau išmėginti kokį tai spec. rūgpienį šaltibarščiams. Pagrindinis plika akimi pastebėtas skirtumas – šitas rūgpienis tirštesnis už standartinį kefyrą.
Supjaustome krapus. Juos naudosime ir šaltibarščiams, ir virtoms bulvėms.
Bulvės jau išvirė. Viską keliame į lėkštes, apibarstome krapais ir maitinamės.
Laikantis mano čia minėtų ingredientų kiekių, gaunasi gana tiršti šaltibarščiai. Šaukštas dar nestovi, bet, pilant į lėkštę, samčio turinys ne tolygiai išsisklaido, o kaupiasi į krūvą.
O svogunu laiskai? Bent jau man tai privalomas saltibarsciu ingredientas :)
Tai jau kiekviena šeimininkė pagal savo fantaziją gali pridėti ir svogūnų laiškų, ir grietinės, ir dar ko nors. Nors ir dešros ;)
Su virtais burokėliais skaniau :P
(mano asmeninė nuomonė)