Galas romantikai ir atvirai liepsnai namuose

Sulaukiau ryto – jis juk šviesesnis už vakarą, šiuo atveju, tiesiogine to žodžio prasme, ir ėmiausi smulkiųjų remonto darbų. Turbūt nedaug kam pavyksta lemputės pakeitimą paversti tokiu dideliu įvykiu.

Iškišau nosį į laiptinę. Skydinę radau be vargo. Čia tas daiktas, per kurio langelį kas mėnesį nurašinėju skaičiukus buto šeimininkams. Užrakinta. Dar kokia tai įdomia spyna – nėra, kur raktą įkišti, tik skaičiukai sukiojimui. Ai, koks skirtumas – vis tiek to rakto neturiu.

Kažkodėl maniau, jog raktą ar ką tai panašaus gali turėti kaimynė iš kairės. Bet mačiau pro langą, kad ji neseniai išvedė šunį. Tokia, vidutinio mano apylinkių gyventojų amžiaus – arti 100 metų. Nesu dar su ja bendravusi.

Tik su jos dukra keletą kartų susidūriau laiptinėje. O ji kaskart juokiasi iš to, kaip įsispaudžiu į laiptinės kampą ir didelėmis, pagarbos kupinomis akimis praleidžiu ją su visu šunimi. Nežinau, ko bijau. Jis nė kartą nėra net sulojęs ant manęs.

Girdžiu pareinant kaimynę iš dešinės su savo šuniu. Šunėkas toks juodas, nupezęs, bet geros širdies. Tiesa, kartais aploja arba užšoka purvinomis kojomis ant žydro paltuko ar verstos odos kailinių.

Sakau: “Gal žinote kaip atidaryti? Man reikia elektrą savo bute atjungti.”

Kaimynė: “Mes, mergaitės, viską žinome” – ji irgi gyvena viena (šunėkas nesiskaito).

Pasirodo, atidaryti reikėjo ne pačią skydinę, o tik dureles virš jos. Ten radome tris jungiklius. Tai pirmiausia atjungėme elektrą kaimynei iš kairės. Po to – ir man.

Išsukau tą metalinį lemputės likutį iš virtuvės šviestuvo be nuotykių. Net kažkaip keista buvo, tarsi ko trūktų.

Išvažiavau pirkti naujų lempučių. Per 6 valandas aplankiau 5 parduotuves, tėvus, pastovėjau kamštyje, pradėjo skaudėti galvą. Čia turbūt nuo galvosūkio Banginio Senukuose.

Ateinu į elektros prekių skyrių. Ten ilgiausios lentynos, prikrautos lempučių. Akys raibsta. Ir atspėk dabar, kurios tau tinka. Nors verk. Ilgai rinkausi. Labai ilgai.

Galiausiai kokias tai pasiėmiau. Ir tiko. Ir įsukau be problemų bei nuostolių. Ir šviečia dabar. Tikiuosi, ilgam.

Ačiū komentatoriams, parėmusiems sunkią valandą.

Posted in

2 responses to “Galas romantikai ir atvirai liepsnai namuose”

  1. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/vytauc/'>vytauc</a>

    O tai kam, atsiprašau, išrankusis reikalingas? Interjero detalė? :)

  2. Dovilė

    Po to, kai pristačiau jį prie kaimynų užlietų virtuvės lubų balinimo bei langų perdažymo, jau negaliu sakyti, kad nėra nieko sunkesnio už šaukštą laikęs ;) Tiesiog lemputė yra pernelyg smulkus dalykas, kad prisipažinčiau, jog nesugebu ko tai įveikti savarankiškai.

Leave a Reply