Šian baigiau pažindintis su nauju savo džiaugsmu – Laimingos virtuvės dienoraštis (Jamie Oliver, Alma Littera, 2008). Tai yra antra J. Oliverio knyga išversta į lietuvių kalbą. Pateikiu trumpą įspūdžių aprašymą svarstantiems ją įsigyti.
Nesu tikra, ar dėl nuotaikos skaitymo metu, ar dėl dar kokio velnio, bet ji nesukėlė man ekstazės. Taip, tai gera, smagi knyga. Tokia pat gera, kaip ir pirmoji, bet gi kaskart vis norisi kažko dar geresnio. Na, bet gal tai tik mano subjektyvūs perdėti lūkesčiai. Verčiau apie knygos turinį papasakosiu.
Knyga suskirstyta skyriais pagal patiekalų grupes ir dar šį bei tą. Visa ji tokia maloniai subjektyvi, su aiškia autoriaus nuomone apie konkrečius patiekalus, apie jam patinkančius prieskonius, apie vaikų įtraukimą į maisto gaminimo procesą ir pan.
Stipriau mano dėmesį patraukė skyriai apie prieskonines žoleles ir duonos receptai. Pirmajame, deja, man norėjosi daugiau informacijos. Antrasis labai pradžiugino paprastais duonos su įvairiais pagardais receptais. Pavyzdžiui, duona su cukinijomis, Parmos kumpiu, netgi apvyniota svogūnais! Čia, tiesa, duona pagrinde ne ta, kurios raugas ištisus mėnesius laikomas, o paprastasis-greitasis variantas – su mielėmis.
Visi receptai, kaip ir ankstesniame leidinyje, neišsišoka poreikiu išmanyti aukštąją virtuvę ar turėti galimybę įsigyti kokių nors magiškų niekam negirdėtų ingredientų. Pasitaikė vienas kitas velniasžinokas, bet jų buvo per mažai, kad dėl to smerkčiau visą knygą.
Gausu maisto gaminimą lengvinančių patarimų. Kas mane visuomet džiugina J. Oliverio knygose ir laidose, kad jis į receptus žiūri labai atsipūtęs ir netgi ragina gaminančiuosius laisvai interpretuoti, eksperimentuoti, pasitelkti fantaziją.
Kaip ir pirmoji, ši knyga gausi autoriaus ir/arba maisto nuotraukų. Visos tokios labai gyvos. Ir šiaip vizualiai malonus leidinys. Popierius neblogas.
Labai trumpai. Geras leidinys. Jei įsimylėjote pirmą J. Oliverio knygą, turėtų patikti ir ši. Nauji receptai įprastu stiliumi.
Loading ...
[…] OK dalykas prie alaus ar televizoriaus. Receptas paimtas, tik ne tiksliai išlaikytas, iš naujos Oliverio knygos. Tai skliaustuose surašysiu, kaip gaminti siūlo Oliveris, kai tai skiriasi nuo mano […]
Man irgi antroji knyga tokia.. na be ugnelės. Bet receptai labai geri. Gal net daugiau man patikusių negu pirmojoje knygoje. Rupūžės urve ir mėsos-alaus pyragas owns :)
“Rupūžės urve” yra labai tradicinis britiskas patiekalas :))
Sita knyga buvau kazkada pasiemus is bibliotekos. Kelius receptus nusikopijavau, bet nusipirkt nesuviliojo.
O mane erzina tos nuotraukos: Oliveris valgo, Oliveris eina, Oliveris žiūri, Oliveris mirksi, Oliveris nemirksi ir t.t., matyt, senstu:) Nesuprantu, kodėl jų turi būti tiek daug:)
Todėl, kad jis – žvaigždė. Jei ten būtų nuotraukos: Marytė valgo, Marytė eina, Marytė mirksi ir t.t., būtų žymiai mažesni knygos pardavimai.
Suprantu, kur maisto, patiekalų ar gamybos proceso nuotraukos, o tos, kur vien Oliveris, man atrodo nereikalingas medžių naikinimas:) o ką, nebloga mintis, jei Oliverio knygoj vietoj Oliverio visur Marytė, oi, koks būtų susidomėjimas, kas ta Marytė, kokie jos ryšiai su Oliveriu, gal kaip tik būtų dideli knygos pardavimai:))
Vienetai tik pagalvotų who da fuck yra ta Marytė? Buzzo savaime nebūtų. Vat, jeigu įdėtų ten pusnuogę Pareigytę, kur nors fone Oliverio, būtų kitas reikalas.
Labai įdomiai čia visi lygina, turint omeny, jog ši knyga ir išėjo UK pirmiau nei pirmoji lietuviška. Tai ir ugnelės gal mažiau. Bet kai perki receptų knygą, nesitiki, jog ten su šautuvais lakstys ir puodų nuotykius aprašinės.
Gavau dovanų šią knygą kalėdoms :)
retkarčiais mėgstu pasisukinėti virtuvėje – ši knyga man labai praverčia (studentams skanu viskas ;) )
Man patinka tai kaip daroma ir koks požiūris į maistą.
Ne tik receptai, bet ir patarimai – nebloga knyga :)
Džiaugsmingai naudojame Kalėdoms gautą Ministry of Food, tikrai smagių ir paprastų dalykų randama.
[…] ir ankstesnės Jamie Oliver knygos, ši parašyta lengvu pasakojamuoju stiliumi. Receptai yra nesudėtingi, […]