Kaip aš atradau kebabus

Iki šios vasaros iš labiausiai paplitusių pusfakrikačių grupės vartodavau tik submarinus, “hot dogus”, mėsainius.

Šią vasarą studentiškai keliavau po Europą. Vežėmės mini dujinę viryklę. Kempinguose gamindavomės valgyti. Ryte – manų košė su kondensuotu pienu, vakare – makaronai su tušonke, ryte – grikių košė, vakare – makaronai su tušonke, ryte – ryžių košė su uogiene, vakare – makaronai su tušonke, ryte – ryžių košė su dar velniai žino kuo, vakare – makaronai su tušonke…. Ir taip dvi savaites.. Mano, rodos, ištvermingam skrandžiui tai buvo iššūkis.

Jau įpusėjus kelionę, Prancūzijoje pirmą kartą paragavau kebabų. Visai dešimties žmonių grupei buvo pramoga gauti šilto maisto, kuris buvo ne makaronai ar košė. O man dar ir naujas patyrimas.

Grįžusi į Vilnių vis patikrinu kababus įvairiose vietose. Šiuo metu galiu pagirti dvi kebabines – viršutiniame CVUP aukšte ir Kalvarijų bei Tuskulėnų gatvių sankryžoje. Tiesa, pastarojoje aplinka ne itin patraukli netgi šiek tiek nemaloni, alus plastmasiniuose bokaluose. Pirmosios minusai – sofos per toli nuo stalų ir viduje nerūkoma (tai labai subjektyvus minusas). Dar girdėjau, kad Kaune yra labai skanių kebabų. Lyg tai prie Zoologijos sodo ar panašiai.. Nepatikrinau dar.

Posted in

3 responses to “Kaip aš atradau kebabus”

  1. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/vytauc/'>vytauc</a>

    Kebabai valdo. Nu ir kas, kad junk-food'as, užtat skanu. Egzotiškiausias mano ragautas- iš asilienos.

  2. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/Impintinas/'>Impintinas</a>

    Laimei nuo jų jau atpratau. Sunki ligi, tikrai:) Nors profilaktiškai vis paragauju.

  3. Gaba

    Aš kaip tik išmokau pasigamint namie kebabus, tai vakar surijau kokius 6. :) (kadangi blynų daug prisikepiau, o paskui nesinorėjo jų sudžiovint bei šiaip). Kol kas pavyko išgaut aštrių kebabų skonį, reiks kada švelnų padažą normalų pasidaryt..

Leave a Reply