Toli gražu ne visuomet nueinu į parduotuvę jau žinodama ko noriu. Irgi pasitaikė kartas, kai galėčiau besti pirštu į bet kurį mėsos gabalą ir po to jau sukti galvą, ką su juo veikti. Tik šįkart buvo akcija kiaulienos sprandinei, todėl kiek mažiau užtrukau buku žvilgsniu spoksodama į mėsos šaldytuvą ir vis neapsispręsdama, ką imti.
Mėsa ne pati dėkingiausia – raumenys smulkūs ir į skirtingas puses išsisukioję. Ir ne pati minkščiausia.
Nesiplečiant toliau ne į temą, ką tam reikalui sunaudojau:
- 700 g kiaulienos sprandinės,
- 8 džiovintus abrikosus,
- 4 skilteles česnako,
- 5 morkas,
- 3 nedidelius svogūnus,
- saujelę petražolių,
- porą šaukštų miltų,
- truputį saulėgrąžų aliejaus,
- 30 g sviesto,
- rozmarino šakelę,
- 1,5 puodelio vandens,
- žiupsnį druskos, tiek pat pipirų.
Ir ką su visu tuo dariau.
Pamerkiau džiovintus abrikosus. Na, kad truputį nusipraustų.
Nuploviau kiaulienos sprandinę. Nusilupau česnako skilteles ir padalinau jas į smulkesnes dalis.
Peiliu padarydama mažus įpjovimus raumenyse, sukaišiojau jas į mėsą.
Analogiškai sprandinėje suslapsčiau abrikosus. Išnaudojau ir “natūralias kišenes”.
Ištryniau mėsą druska ir pipirais. Uždengtame inde padėjau į šaldytuvą ir pamiršau ją porai valandų.
Pasimarinavusią mėsą apkepiau keptuvėje su trupučiu aliejaus. Labai trumpai kiekvieną pusę, tik kad pakeistų spalvą.
Nuskutau, stambiai supjausčiau morkas.
Į skardą įpyliau dar truputį aliejaus, įdėjau mėsą. Subėriau morkas, likusius du džiovintus abrikosus, rozmarino šakelę, įpyliau 1,5 puodelio vandens. Uždengiau skardą folija ir pašoviau į įkaitintą orkaitę. Kepiau 1 val. 15 min. vidutinio karštumo orkaitėje.
Mėsos kepimo laikui einant į pabaigą, pradėjau ruošti padažą. Puslankiais supjausčiau svogūnus ir smulkiai petražoles.
Apkepiau svieste svogūnus. Ilgai kepiau. Išėmiau juos iš keptuvės į gilų indą.
Tuo tarpu iškepė mėsa.
Su ja kepusius keturis morkų gabaliukus bei du abrikosus sumečiau prie svogūnų. Inde dar atsidūrė žiupsnelis pjaustytų petražolių (ketvirtadalis ankstesnėje nuotraukoje matyto kiekio), truputis druskos ir pipirų.
Juodą darbą atlikau smulkintuvu.
Keptuvėje išlydžiau sviestą, išmaišiau jame miltus.
Padažo skystinimui sunaudojau visą sultinį, likusį skardoje po mėsos kepimo. Suverčiau daržovių košę, įbėriau dar truputį pjaustytų petražolių (irgi ketvirtadalis nuo pirmoje nuotraukoje matyto kiekio), gerai išmaišiau. Padažas greitai užverda, taškosi ir tirštėja, todėl jį iš karto reikia pilti ant maisto. Vat tik dėl to greito tirštėjimo galvoju, kad gal ir nevertėjo tų miltų dėti.
Gavosi mėsa minkšta, vietomis maloniai pasaldinta abrikosais. Ir tas padažas labai derėjo. Svogūnai, gerai pakepę, buvo saldoki. Su mėsa kepusias morkas panaudojau garnyrui. Patiekalas labai gerai suėjo su bulvių kroketais iš ankstesnio įrašo.
Loading ...
Improvizacija ar jau nekarta darytas patiekalas?
Pirmą kartą gaminau. Ne visiška improvizacija – prieš gamindama daugmaž susiplanavau ką bei kaip darysiu ir kai ką netgi pasižymėjau ant popieriaus :))
Labai skanu, gaila, kad dar nepabandžiau :))
Miela, Dovile,
sprandine – viena minksciausiu mesu. Gal net minksciausia ir lengviausiai apdorojama. Ypac tinka visokiems troskiniams, smulkinimui (malimui), taip pat kepsniams. Tik atrodo nekaip – kazkoks luitas neaiskios mesos. Kimsti jos neverta. As jau koki 20 metu nekemsu jokios mesos. Jei nori suteikti skoni – pridek prieskonius (abrikosai irgi tinka) prie bendro gabalo troskinant nedideleje temperaturoje – isigers geriau, nei tau kepant gabala aukstoje. Ir dar tie abrikosai sveiki liks, truputi apskrude. As nededu prieskoniu misiniu – jei pasiskaitysi kiek ten visko prideta – niekaip is anksto nesuprasi, koki dvoka skleis tavo kepsnys. Cesnakus geriausiai vartoti pabaigoje, bet sutarkuotus ar smulkintus. Zinoma, sudegti gali, todel ne visi tam ryztasi. Pilnus dedu tik i plova. Jei nori geros ir minkstos mesos – geriausia marinuoti pries diena. Zinau zinau … bet cia apie ateiti kalbu ;)
Būtinai šiandien pabandysiu tokį kepsnį. Skaniai atrodo.
Jau pabandžiau iškepti vsprandinę ir norėjau dar daugiau abrikosų. Nors galbūt jie buvo tokie skanūs todėl, kad nebuvo labai daug? Labai geras receptas.
Kažkada kepdama mėsą įdėjau abrikosų labai negailėdama. Per daug man tuomet buvo. Man skaniau, kai tik vietomis aptinku tokį saldėsį. Bet čia gal turi įtakos ir tai, kad saldžiam maistui / saldumynams apskritai turiu žemesnį, nei vidutinį, potraukį.
Liuks gavosi,labai skanu.
Miela Dovile , Miltai visada tirstina padaza,pamegink ju nedeti.
Kodel visada skaitydama matau savo varda ir i-meilo adresa.
Savo mailą ir vardą komentarų rašymo formoje matai, nes su šiais duomenimis jau rašei komentarus. Tikriausiai ištrynus cookies dingtų ir suvestas vardas bei mailas. Jei rašydama kitą komentarą suvestum kitą vardą ir kitą mailą, toje formoje matytum tuos kitus duomenis, t.y. paskiausiai suvestus.
Del to padazas ir geras, kad miltu yra!Toks tirstas… As tai kartais net krakmolo dedu, kad dar tirstesnis butu….