– Tegu šneka BBC ką nori. Asmeniškai aš nejaučiu jokios pasaulinės maisto krizės, – išdėstė Kriminalistas, kirsdamas jau trečios savo pietų komplekso neįveikusios bendradarbės Kėdainių blynus.
Šiame, pusiau šeimyniniame kolektyve tokia ir panaši pagalba susidorojant su pietumis yra labai normalus reiškinys. Aš ir pati, kartais atsinešusi pietums maisto, pasidalinu su kuo nors, o šiandien buvau viena iš tų persivalgiusiųjų boulinge. Arba pradžiuginu kolektyvą atsiveždama kokį “naminį” pyragą. Tiesa, turbūt dažniau ieškau, ką kiti valgomo turi. Netgi pradedu dieną nuo “Labas rytas. Ar turi ką valgyti?”
Pas mus įprastas yra ne tik dalinimasis savomis atsargomis, bet kartas nuo karto ir specialus užpirkimas didelio kiekio saldumynų bei jo padėjimas ant sekretoriato baro bendram naudojimui.
Smalsu man, ar daugelyje kolektyvų dalinimasis maistu yra populiarus reiškinys?
Na, pas mus taip pat praktikuojamas vieni kitų vaišinimas, bendri pietūs, saldumynų užpirkimas. Kažkaip padeda sukurti bendrystės jausmą :)
O vienas bendradarbis taip ir pradeda pietų metą: “ką skanaus valgai?” :)
Nea, nesidalinam. Bent jau rimtu maistu. Pyragais, saldainiai – taip. Kažkaip nėra ir valgymo kolektyvinio, kas sau išsibėgioja ir tiek.
ir saldumynais…. ir sampanu…. ypac ;)))
Pas mus dalinamasi tik saldėsiais ir vaisiais, bet taip skyriaus mastu. Vadovo žmona kepa dieviškus obuolių pyragus…
Vienoje darbovietėje taip, visi draugiškai dalindavomės, kol neatsirado apvalgytų. Kitoje darbovietėje buvome visi draugiški egoistai, valgydavom kiekvienas savo ir net ne kartu. Ir man taip labiau patiko. Nes po darbo bare draugiškai vieni kitus vaišindavom :))
Pas mus visi dalinasi chaotiškai. Kartais… Kartais ne…
Tačiau paplitusios gelbėjimo akcijos, kai vienas miršta badu ir kas ištraukia iš slapto stalčiuko “šudasriubės” ar batonėlį. Už tai kartais net rimtų pietų pastato.
pas mus tai visi draugiskai dalinames alkoholiu :)
pas mus tai nuolat vykta masinis valgymas. pamacius kolega, einanti per ofisa su kasniu burnoje, ne vienas paklausia “ka valgai? is kur gavai?” :)
Pas mus darbas stato pietus, tai visi laimingi susėdam prie didelio apvalo stalo ir kemšam, kokias nors istorijas pasakojam. O šiaip kokiais nors penktadieniais kuris nors pastoviai sako, kad eina į parduotuvę alaus, kam paimt užklausia :)
Yep, šūdasriubė ir pas mus pažįstama ;) Kadangi prie pat ofiso yra parduotuvė, tai labai paprasta gauti kokio maisto per trumpą laiką, tačiau dažniausiai visi tingi eiti. Vos tik, kas prasitaria, jog eina į ją, akimirksniu iškyla miškas rankų su pageidavimais, kam ko parnešti.
Pietų metu, susirinkus didelei valgytojų grupei, Administratorė telefonu rezervuoja didelį stalą. Skambindami į boulingą dažnai rezervuojame ne tik stalą, bet ir keletą porcijų patiekalų iš pietų meniu (jei žinome, kad kokie nors ypatingi greitai baigiasi), keletą butelių vyno (jei tuo metu vyksta kokia akcija, o tokios vyksta sąlyginai dažnai ir apie jas būna pranešama internete arba informuoja mailu) ir padavėją Olgą, nes mes mylim ją, o ji – mus.
maistu dalinamės dažnai, labai populiaru nešti į darbą viską ko neįvertino namiškiai