Maitinimas Klaipėdoje

Penktadienį pakliuvau į Klaipėdos Akropolį. Maitinimo įstaigų daug, pasirinkimas lyg ir nemažas. Bet tai dar nereiškia nieko gero.

Pirmiausia norėjome patikrinti kokią nors kavinę, kurios vardo Vilniuje dar nėra. Radome – Brodvėjaus pica, picerija ir restoranas. Vietų laisvų pakankamai. Yra netgi visai jaukių staliukų. Išsidėsčiusi per du aukštus. Antrajame ir nusėdome. Nusėdome. Sėdėjome, sėdėjome. Matėme, kaip niekur neskubėdamos ant laiptų stoviniuoja padavėjos. Plepa prie baro. Dideliame ekrane matėme įdėto, bet taip ir nepaleisto Tinos Turner koncerto DVD. Viena padavėja porą ar trejetą kartų praėjo pro mus. Kitos toliau stovėjo be užsiėmimo. Sėdėjome, sėdėjome. Nusispjovėme ir išėjome.

Jei norite Klaipėdoje šiltai ir patogiai pasėdėti, bet nieko nepirkti, eikite į Brodvėjaus picą – ten niekas net nepastebės, kad užimate staliuką.

Radome dar vieną nežinomą pavadinimą – Sago pizza. Deja, šioje nebuvo vietų, todėl komenarų neturiu. Panašu, kad daugiau vietinių maitinimo įstaigų nėra. Arba neradome.

Į Čili tinklą nėjome iš principo. Negaliu pakęsti tokio pasikėlimo ir susireikšminimo kliento atžvilgiu. Jis ypatingai pasireiškia Čili picerijose.

Galiausiai teko nusėsti eilinėje Mambo pizzoje. Ten padavėjos išmuštruotos kaip ir visame tinkle. Maistas irgi toks pats kaip ir visoje Lietuvoje. Šiaip neblogas. Jų aštri jautienos sriuba truputį kitokia, nei įprasta – skystoka, o mėsa joje ne malta, o pjaustyta. Be tai nėra blogai.

Posted in

Leave a Reply