Maitinimas lietuviškame pajūryje

Praleidusi keletą dienų Palangoje bei Šventojoje ir pagaliau truputį atsigavusi po šios išvykos, jaučiu pareigą bent trumpai informuoti apie situaciją vietinėse kavinėse. Kadangi gyvenome Šventojoje, daugiausiai ir suvalgėme būtent čia.

Saulėta kavinė. Ateini. Pasėdi. Pasikeiki. Keletą kartų piktai žvilgteli į prie baro stovinčias ar ratais vaikštinėjančias dvi padavėjas. O juk dienos metas, kavinė praktiškai tuščia.

Atsineši meniu. Išsirenki. Dar pasėdi.

Prisiminiau kažkokio filmo ištrauką, kur keli žmonės buvo įstrigę kažkokiame oro uoste. Jame, be jų pačių, daugiau nieko nebuvo. Ir maistas ten negedo, nes laikas buvo sustojęs. Pavadinimo ir siužeto neatsimenu, nesąmonė kažkokia.

Kai pagaliau prisišauki padavėją, gali randomu sakyti patiekalus iš meniu – vis tiek kas antro nebus.

Pagaliau radę daugmaž priimtinus patiekalus iš to keleto kavinės turimų ir netgi pagaliau jų sulaukę, stipriai nusivylėme. Visos keturios pietavusios palikome nesuvalgyta po 0,5 – 1 porcijos. Nes buvo tikrai fantastiškai, nepakartojamai, nesuvokiamai neskanu.

O jų interjeras – košmariškas.

Paršelio rojus. Maistas vidutinis. Neilgai, bet kurį laiką skersas pastovėjo mėsgalis. Kažkur pakeliui į skrandį.

Stalai patogūs. Bet kažkokių ypatingų įspūdžių neliko. Gal per greitai apsisukome.

Robinzono sala. Pataikėme tuo metu, kai joje gyvai koncertavo kažkokia pajūrio-vestuvių lygio žvaigždė. Taip baubė, kad tryse prie vieno stalo vargiai susikalbėjome.

Taipogi nutiko atvejis, kai kas antro pateikalo neturi. Bet bent jau buvo smagu. Aptarnavo labai maloni padavėja, kuri, paklausta, ko dar neturi, mums viską ir išvardino. Buvo žymiai paprasčiau rinktis, nei spėlioti patiems. Ir šiaip nesusiparino kvočiama, kuo skiriasi lietuviškas ar kažkokiu panašiu pavadinimu kepsnys nuo karbonado, kodėl kepsnys 1 Lt brangesnis, kiek gramų mėsos yra vienoje porcijoje ir t.t.

Vikingas. Turi smagius pintus krėslus. Gaila tik, kad mūsų gausiai kompanijai liko tik stalas su kėdėmis.

Alų pilsto metrais. Jiems ten net specialias “lentynėles” turi. 8 bokalų kaina – 45 Lt. Perkant po vieną bokalą – 6 Lt/0,5 L

Užtat smagiai pasijuokėme iš jų “skyriaus” viKingo Kinija. Ten stambus siauraakis gamina kiniškus patiekalus. Tuos pačius, kurių vieną nuo kito ne visuomet įmanoma atskirti.

Patiekalų porcijos, sąžiningai, didelės. Maistas skanus. Gal tik kiek keista buvo, kai Administratorei, paklausus, ar galima supakuoti, vaikų neįveiktą maistą, jai buvo atnešta plastikinė dėžutė su kitu klausimu – susipakuosite ar supakuoti? Ir ta dėžutė kainavo 1 Lt. Taip nebūna.

Iš esmės vieta jauki, aptarnavimas malonus. O tualetai padaryti tokiuose sąlyginai dideliuose, grybo formos nameliuose. Fun. Kitą dieną, paaiškėjo, kad ten ir šokių aikštelė yra. Ir, pasirodo, ji visai smagi buvo.

Volungė. Kitą rytą atvykę kolegos vežė mane kažkur. Atrodo, ta vieta vadinasi Volungė. Aptarnavimas – OK, sėdimos vietos lauke – OK. Maisto rimčiau įvertinti negaliu, nes sultinys, kava ir kelios stiklinės sulčių nesiskaito. Kaip ir metrai iš vakaro. Kompanionai sakė, kad jų maistas buvo labai vidutinis.

Užtat prie šitos kavinės radome kur prisiparkuoti. Žinodama nulines galimybes prisiparkuoti Kopų gatvės kavinių alėjoje, pasiūliau sukti į kairę – į Jūros gatvę, kurioje ir radome tą Volungę, tuo maloniai nustebindama kolegas, kurie net neįtarė, kad ir rytais šiek tiek mąstau.

Du malūnai. Paskutinį vakarą aplankėme Du šernus. Bent jau išeinant iš užsidariusio kabako, jis taip vadinosi. Ryte, kai atvažiavome pusryčiauti, jie jau buvo pakeitę pavadinimą į Du malūnus.

Atėjome ~23:40 val. Šiaip taip radome pastogėje stalą, prie kurio turėjome tilpti visi. Kas tai yra keliolika galvų?

Padavėjos ilgai laukti nereikėjo. ji mums pasiūlė išsirinkti maistą greitai, nes po 10 min turėjo užsidaryti virtuvė. Stvėrėm, kas ko norėjo ir ko nenorėjo. Paskambinome dar nespėjusiems ateiti, užsakėme visiems ir, kad dar liktų.

Pasitikslinome, ar alų dar ilgai pilstys. Sakė, jokių problemų – pilstys, kol dirbs, o dirbs, kol klientų bus. Labai apsidžiaugėm. Bet užsisakinėjant alų dar prieš 01 val., ji jau tikslinosi ar spėsime išgerti. Pasirodo, padavėjos irgi nori namo.

Tiesa, maistas skanus, porcijos didelės. Padavėjos kantrios ir ryte nepyko, kad naktį dar truputį užtrukome.

Birutė (Palangoje). Nesukėlė jokių emocijų. Atsimenu tik, kad grybų apkepas su ryžiais buvo ledų indelyje, iš kurio valgyti buvo itin nepatogu.

Keistas reiškinys, paplitęs praktiškai visoje pajūrio maitinimo rinkoje, – arbatpinigiai įtraukiami į sąskaitą. Paprastai tai būna 5 – 6 proc.

Negaliu vienareikšmiai sudirbti visų kavinių, nes buvo ir neblogų variantų, tačiau pagyros šįkart skupios.

Parkavimasis Palangoje – dievo rykštė vairuotojams. Besisukiodama ant šaligatvio dar ir į kažkokį gazoną vienu ratu įmyniau.

Posted in

4 responses to “Maitinimas lietuviškame pajūryje”

  1. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/kostia/'>kostia</a>

    va todėl renkuosiu atostogoms Bulgariją ar kokią tai Turkiją……arba Krymą:)

    ir ne vien todėl, ten būna toks retas reiškinys Lietuvoj – geras oras.

    ir rusikes:)

  2. Dovilė

    Bet ten gal nebūna reiškinio "šaltas alus ir karšti čeburėkai"? Be to rusikių beigi lenkaičių, gal ir ne tokaiis kiekiais, bet galima rasti ir tėvynėje.

  3. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/kostia/'>kostia</a>

    ten kitokios, dar nepaliestos civilizacijos normų tsakant…..

    o karštas alus ir šalti čeburėkai – LT egzotika.

  4. Dovilė

    Sunkiai įsivaizduoju civilizacijos nepaliestas rusaites. Nejau nesidažę?

    Šią vasarą Palangos paplūdimyje kaip tik vyksta akcija – pirk penkis čeburėkus ir surink kačiuką.

    Beje, kažkur puse ausies girdėjau, kad paplūdimyje uždraudė gerti ir šaltą, ir karštą alų.

Leave a Reply