Ne mano močiutės. Čia gal Valgių enciklopedijos sudarytojo. Vegetarams, sveikos mitybos išpažinėjams bei panašiems ekstremistams, tausojantiems savo ir mano nervus, toliau verta neskaityti.
Išmušti 6 gabalėliai jautienos kumpio. Juos geriau pjaustyti kuo ploniau ir kuo tvarkingesnės, tinkamos vyniojimui formos. Ir, kad tokio nemažo ploto būtų. Ir taip, aš nemoku koreguoti nuotraukų spalvų.
Gabalėliai aptepami garstyčiomis. Grubiai – po mažą šaukštelį kiekvienam.
Jautiena pabarstoma druska (kukliai, nes dar dalyvaus sūri rūkyta šoninė), pipirais ir raudona paprika.
Tolesnė ingredientų dėjimo tvarka, aprašyta Valgių enciklopedijoje, nėra pati patogiausia. Po poros suktinukų, kurių pusę turinio vėl rinkau nuo lentelės ir brukau per šonus, nusprendžiau tai daryti savaip.
Pradžioje dėjau smulkiai pjaustytus ingredientus – šoninę ir svogūnus, – nes šie taip lyg ir prilimpa prie garstyčių ir vėliau dėsimo kumpio, dėl ko vyniojimo proceso metu mažiau jų lieka outside. Taigi dedama juostelė smulkiai pjaustytos rūkytos šoninės.
Fotografuojant saulė pro langą spigino.
Saujelė smulkiai pjaustyto svogūno. Viso jo sueis 1-1,5 vnt. Kad ir ką toje močiutės enciklopedijoje rašė apie 2 svogūnus keturiems suktinukams, kurie net per jėgą netilpo. Ir gal net patogiau juos būtų naudoti pjaustytus puslankiais.
Dedamas griežinėlis virto kiaulienos kumpio. Pjaustydami galvokite apie tai, kaip jį dar reikės susukti ir siekite gamintojų pjaustomo kumpio plonumo aukštumų.
Griežinėlis agurko. Dvejojau, ar prie tokio reikalo labiau netiktų raugintas agurkas (knygoje tai nebuvo griežtai apibrėžta – tiesiog agurkas), vis tik nusprendžiau naudoti šviežią. Ir, žinote, sukepęs jis skonio neturėjo labai gausiai, kaip kad būtų turėjęs raugintas, bet savo išvaizda tikrai priminė jau apdorotą.
Kai vargais negalais visas tas kalnas ingredientų susukamas į vieną gniutulą, jis aprišamas siūlu. Ir dar per šonus galima sukaišioti pabyrėjusius svogūnus bei šoninę.
Štai taip atrodė mano vargas, paruoštas kepimui.
Apkepami mažame kiekyje aliejaus. Iš jų pačių dar šiek tiek riebalo išbėga. Suverčiau ir likusius svogūnus, kurie anot kažkieno močiutės turėjo tilpti į keturis suktinukus. Gal ji sodinimui skirtus svogūnus naudojo? Trumpai apkepiau.
Užpyliau puodeliu sultinio bei gal puse puodelio alaus. Panašu, kad ir pusės skysčių kiekio būtų užtekę. Uždengusi dar juos patroškinau. Nebaisiai ilgai. Gal kokių 20 minučių.
Siūlus išsirankioti yra gerai prieš valgant.
Buvo suvartoti su virtomis ir su prieskoniais orkaitėje apkeptomis bulvėmis. Sotus reikalas.
Loading ...
Skanus dalykas :)
Agurkas tikrai turi būti raugintas arba marinuotas ir geriau jį supjaustyti ketvirčiais.
O šoninė šalto rūkymo ar karšto?
Naudojau šalto rūkymo.
Kaip tik sukau galvą dėl vakarienės, dabar reikalas išspręstas ;) Mąstau svogūną labiau susmulkint ir tiesiog ištept kepsniukus kaip ir garstyčiom. Gal nesigaus tokio gumulo per vidurį. O garstyčios čia tos aštriosios, ne prancūziškos spėju.
P.S. Gražus šaukštelis :)
Ar jautiena nebuvo sausa? Nes man kažką panašaus kažkada sukonstravus – mėsa buvo kaip bato padas. Beje, pirmoj nuotraukoj spalva tikrai super, sekundės dalį pagalvojau, kad ten močiutės “bordinė” skarelė numesta.
Ačiū.
Garstyčias naudojau ne itin aštrias. Bet gi, kas ką nori, tas tą naudoja. Galima ir agurkus raugintus sudėti, ir garstyčias aštrias ir dar ką nors pakeisti.
Jautiena paprastai būna kietesnė, nei kiauliena, bet tikrai nebuvo kaip padas. Gal dėl to, kad troškinau uždengusi ir dideliame skysčių kiekyje.
[…] Cholesterolis ant ribos. Bet dar nepavojingas, sako mano gydytoja. Vadinasi, dar nereikia atsisakyti visų gyvenimo malonumų. […]
O skysčius pilti iš karto sudėjus į keptuvę, ar jiems jau išpekus supilti tęsti kepimą (troškinimą)?
Ir šįkart, ir dažniausiai kitais atvejais, pirmiau trumpai apkepu, tik po to supilu skysčius ir jau pilnai ištroškinu.
O ka ten uzpylusi ant ju esi :) ?
Senas ir nesveikas padažo gaminimo būdas ;) Į skystį, kuriame troškinosi suktinukai, įbėriau įprastų kvietinių miltų ir išmaišiau. Tik tų miltų aiškiai padauginau..
Kitas senas (nežinau, ar sveikesnis), bet man skanesnis būdas tai vietoj miltų pasinaudoti juoda lietuviška duona. Duona puikiai sutirština ir neperduoda jam to savotiško miltų skonio.
O kaip su ta duona elgtis? Tiesiog smulkiai sutrupinus suberti ar kaip nors specifiškai paruošti?
Jokiu imantrumu – sutrupinti, suberti ir patroskinti.