Nusipirkau šiandien neprotingai didelį gabalą moliūgo. Prisimindama penktadienį Kolegės nupasakotą receptą, išviriau sriubą. Šiek tiek to recepto pamiršau, šiek tiek specialiai pakeičiau. Ir gavosi neblogas daržovinis gaminys, tinkamas ir mėsėdžiams.
Praėjau nuo gal puskilogramio kiaulės kumpio. Jį supjausčiau gabalais ir sudėjau virti. Iš to gavau sultinį ir mėsą sriubai.
Supjausčiau gabalą moliūgo. Tikriausiai beveik 2 kg.
Dar keletą bulvių supjausčiau. Su tuo turėjau nedidelį nutikimą, panašų į man karts nuo karto nutinkančius. Gaminau pas tėvus. Apsižiūrėjau prieš pradėdama, kad bulvių jie turi. Kai jau ruošiausi jas lupti, supratau, kad kreivai žiūrėjau, nes turi jie burokėlių, o ne bulvių. Gerai, kad parduotuvė beveik kieme.
Suverčiau moliūgą ir bulves į mėsos sultinį. Žiūrėjau žiūrėjau į tą puodą. Dar turės tilpti morkos ir svogūnai. Ir mėsa. Ir vandens daugiau įpilti norisi. Dar pradėjau galvoti, kaip labai apdergsiu virtuvę bandydama tą gerą blenderiu pertrinti. Kaip labai mama neapsidžiaugs radusi vaizdelį po tokio gaminimo.
Susiradau uogienėms gaminti skirtą puodą. Na, tokį katilą, tūrio kaip pusė Lazdynų baseino. Perpyliau reikalą į šią didesnę talpą.
Supjausčiau porą svogūnų ir kažkiek morkų.
Sudėjau juos kepti ant sviesto. Ir kepdama galvojau, kad gal daugiau šito gero reikėjo, bet jau neturėjau laiko papildomų pjaustyti.
Virtą mėsą išsaugojau nuo virtuvėje apsilankiusio tėčio. Vakar gaminau labai panašią moliūgų sriubą, bet kiaulienos neviriau, o supjausčiusi mažais mažais gabaliukais, apkepiau. Tąkart man norėjosi, kad ji būtų minkštesnė, todėl šiandien gaminau kitaip.
Sumaliau virtą kiaulieną smulkiai. Jei neklystu, šitą mėsmalę naudojo dar mano močiutė.
Įdėjau sojų grietinėlės. Daug, gal aštuonis šaukštus. Šitą gerą atradau visai neseniai. Pastebėjau naudojamą kituose bloguose. Much more patogiau, nei įprasta grietinėlė, kurios paprastai būna labai gaila, kai tenka išmesti nesunaudotą likutį arba apskritai nusipirktą, bet taip ir nesulaukusią, kol atrasiu laiko gaminti sumanytą patiekalą.
Dar įdėjau druskos ir pipirų. Nežinau kuo tai paaiškinti, bet vakar, gamindama moliūgų sriubą, druskos irgi iš pradžių įdėjau kaip tai per mažai.
Blenderis ištikimasis pagalbininkas greitai susidorojo su visu katilu. Vakar, kai tryniau daržovės namuose, dar turėjau pramogą stebėti Bitę, kuri, tupėdama ant palangės, visaip raukėsi nuo iš puodo sklindančių garų ir blenderio burzgimo.
Atgal ant viryklės. Subėriau ir išmaišiau maltą mėsą.
Nebereikia čia labai virti – visi ingredientai sušyla ir to užtenka.
Skani sriuba. Ir soti. Ir nelabai riebi.
O Mama juokėsi iš mano eilinio apsiskaičiavimo ir nekukliai apšnerkštos virtuvės. Sakė: “Skaniai tu gamini.. Tik kiekiai – kaip daugiavaikės motinos.”
O čia galima rasti dar keletą moliūginių patiekalų.
Loading ...
Aš tai manau, kad gaminti daugiau nei reikia yra tiesiog draugiškumo ir noro bendrauti su aplinkiniais ženklas :) Visad gali pakviesti ką nors, kas padės su maistu susidoroti :)
Man vis idomu koks skonis maisto is tu moliugu :) niekad neteko isbandyti :) mama prisiaugino moliugu, bet seklas tik isskobia ir jas isdziovina, o visa kita geri ismeta, tai galvoju, kad reiktu isbandyti kazka, bet neisivaizduoju koks tas skonis :) :) tai taip ir nesiryztu ka pasigamint :) :)
Nepabandysi – nesužinosi.
Man labiau keista, kad pasilieka tik sėklas, o kita išmeta.
Ah, kaip gerai būtų pabuvoti svečiuose :)
Ne nupasakota, o puse gaminio duota suvalgyti . Kas, pripazinkim, man nebudinga – tisti litrini sriubos i darba.
p.s.kiauliena, pakepta svieste, nera kieta.
hahaha. Ir man pas tevus ne karta yra buve kad burokus bulvem palaikiau ir teko i parduotuve kulniuot. Skubiai.
O moliugas buna zymiai skanesnis pries tai pakeptas orkaitej ;-)
to Kolege:
Tą litrą kažkam kitam atidavei – man kliuvo tik mažas kavos puodelis ir tas jau be mėsos. Ir tik todėl man nepakankamai minkšta mėsa buvo gaminant pačiai.
skani sriuba yra visuomet smagus uzsiemimas. Taip pat ja valgant. Taciau retai ji buna tokia soti, kad patenkntu sociai megstancio valgyt skrandi. Turiu pripazinti (zinoma, slapu, grietine), kad moliugas man asocijuojasi visu pirma su blynais. Galima ir miltiniais, taciau geriausia bulviniais. Moliugai gana vandeningi, todel is ju vienu blynu nepakepsi, taciau sumaisius perpus (su miltais ar bulvem) – blynai bus ir sotus, ir minksti. Valgomi su uogiene, sviestu, grietine, tuno, grybu arba mesos padazu.
priveliau klaidu. Mokytoja rytoj bars. Dar pamirsau surio ir anciuviu padazus. Be to dar pamirsau pasakyt, kad moliugai ilgai neissilaiko (ypac prapjauti), todel tai yra trumpalaikis, sezoninis maistas, kuri verta vartoti pora menesiu (kartais ir tiek netenka) per metus (skirtingai nuo ryziu ar bulviu). Ir neverta supermarketuose pirkti (pavyzdziui, pavasariop, arba siaip ukanota diena) atveztiniu is Ispanijos ar Moldovos, nes lietuviski, nors ir naudojami tik pora menesiu per metus, patys geriausi.
Nepasigirsi publikacija spaudoje? ;)
Skanumelis sita sriuba :) issiviriau pas tevus :) tai mama sake, kad vel reiks isvirti :) :) aciu Dovile uz receptuka ;)
mmm, kaip sitas puslapis kvepia :))) as kazkada bandziau virti moliugu sriuba…svalvyte, pati mase buvo superine, bet kai paragavau…. :( nezmoniskai karti ji man buvo :( ir nezinau, ar tokia turi buti, ar kadariau kazka ne taip.
Karti ji tikrai neturėjo būti. Ir net neįtariu, nuo ko galėjo taip nutikti.
as kazkaip galvojau, kad gal moliugas buvo ne pirmos jaunystes :0 na, as dariau velai rudeni, tai jis tikriausiai perauges buvo, todel ir gavosi kartu…as taip gavoju…bet daugiau man taip ir nekilo ranka jos vel pabandyt :)
Labai saunus straipsnis
Aš irgi panašiai gaminu, tik be mėsos, skonis superinis.
Jei kas dar nebandėte, tai būtinai pasisėkite geltonųjų moliūgų, nenusivilsite.