Užmačiau kartą per LTV rytinę laidą (epizodo pradžia nuo įrašo 01 val. 06 min., video vaizdas matomas tik pasidarius Full screen) receptą, kaip kepti duoną. Paprastasis mielinis būdas. Tai čia praktiškai taip pat dariau.
Šulinio darymas. Du puodeliai kvietinių miltų ir šiltas vanduo. Šiltas vanduo patinka mielėms. Vandens sunaudojau tik apie ketvirtadalį puodelio. Pradedama maišyti viduryje, kad skystis neišbėgtų per kraštus.
Mieles verta palaikyti kurį laiką kambario temperatūroje. Sudėjau apie 30 g, t.y. trečdalį įprasto parduotuvinio pakelio. Dar įdėjau cukraus. Gal ~3 šaukštus. Ir druskos. Gal ~3 šaukštelius.
Ir kiaušinį. Vieną. Vištos.
Tešlos minkymas – reikalas ne pats maloniausias. Bet įmanomas. Čia aš apie tą dalį iki ji nustoja lipti prie rankų.
Gautą gniutulą galima papildyti visokiais skoniais. Toje laidoje naudojo pomidorus savo sultyse ir bazilikų pesto. Čia atskirom duonom. Aš sukausi su tuo, ką radau namuose. Ir tai buvo koks tai pomidorų koncentratas ir džiovinti bazilikai. Bet gi pagardams galima naudoti beveik bet ką. Turbūt net šprotus.
Vat taip vat juos. Primityviai. Ant tešlos.
Minkymas dar šlykštesnis, nei pradžioje, iš atskirų produktų.
Bet vis tik įmanomas. Gauta rausvo atspalvio tešla su baziliko trupiniais.
Tešlą į dubenį, pridengiau šluoste ir palikau valandėlei pasikelti. Siekdama užtikrinti šiltą aplinką, padėjau dubenį ant viryklės šalia įjungtos žemos ugnies. Bepigu man su dujine virykle. Tešla iškilo bent dvigubai.
Vėl suminkiau tešlą. Ji sumažėjo iki prieš tai buvusio dydžio. Suteikiau duonai formą. Bet kokią. Galite gėlytes lipdyti. Arba žuvies formos kepalą, jei vis tik su šprotais darėte. Sudėjau ant miltais pabarstytos kepimo skardos.
Ir papuošiau juodomis alyvuogėmis. Menas – dalykas sudėtingas ir ne visiems suprantamas. Tame laidos įraše pomidorinę duoną puošė juodomis alyvuogėmis ir vyšniniais pomidoriukais. Sakė, labai gražu būna. Mačiau, kad iškepę tie pomidoriukai buvo bišk nusprogę ir nutekėję. Pasikartosiu, menas – dalykas sudėtingas ir ne visiems suprantamas.
Lengvai pabarsčiau miltais ir palikau dar geram pusvalandžiui pasikelti. Irgi šiltai laikiau.
Kepiau ant žemos-vidutinės ugnies. Įraše rekomenduoja 180 C temperatūrą. Pilnai užteko 13-os minučių.
Iš ko dariau, tokią duoną ir gavau – pomidorų ir bazilikų kvapo bei skonio. Spalva tokia irgi magiška – rausvai oranžinė. Minkštimą paspaudus, jis greitai atstato savo formą, lyg guminis. Mėgčiau gal kiek porėtesnę, na, stambesnių skylių duoną. Bandysiu kitą kartą be kiaušinio. Ir su kitokiais priedais. Skanesnė ji man buvo tik tik iškepta. Bet gi taip su visom duonom būna.
Loading ...
mmm :) o gal galima būtų naudot patį paprasčiausią pomidorų padažą vietoj to koncentrato??
Tikrai taip :) Čia, man rodos, beveik tas pats ir yra. Jo sudėtyje yra pomidorai ir druska. Tiesiog šitą dalyką ne Lietuvoje pirkau ir ant jo nėra lietuviško pavadinimo, tai nurašiau tiesioginį vertimą nuo skardinės.
Esu kepus duona, univere per laborus kepem. Gavos tikrai labai skani duona, nes turejom labai tikslia receptura ir gaminom pagal tikslias taisykles su visais kildinimais ir pan. mes i duona dejom dar ir margarino
O ką tu studijavai, kad per laborus duona kepėt?
Maisto technologija, mes ir alu per laborus darem ir dar sausainius kepem :) zmones kurie pasirinko viesaji maitinima kiekviena savaite turi tokius laborus ir labai daug visko gamino :) :)
Jėga. Kažin, į alaus gaminimą laisvus klausytojus priimtų?..
Na mums visa technologija isdeste teoriskai, po to bandem laboratorijoj pasigamint :) dar ir gamyboj teko but tiek Lietuvoj, tiek siuo metu Austrijoj. Visai idomu, tik tiek, kad visai alaus gamybai labai temperatura tinkama palaikyti :) :)
[...] kino“ nematė, nors aš irgi tokį turėjau. • Nors lietuviška duona dažniausiai giriama, kartais norisi ko nors visiškai naujo. Su pomidorais. • Tegu CeBIT ir nebuvo nieko įstabaus, bet kitur tiek technologijų vienoje [...]
Manau, kad ten pomidorų pasta, o ne koncentratas ;) O krakmolu pildytais kečupais ir padažais nesiūlyčiau duonos gadint. Geriau įmesti susmulkint saulėj džiovintų pomidorų…
Estetas, o tu manai miltai is ko daugiausiai sudaryti? :D o gi is krakmolo :) tad keciupe esantis krakmolas tikrai nepakenks ;)
Miltai is krakmolo???? Na kur jau čia logika. Krakmolas – iš bulvių arba kokių kukurūzų, o miltai tai ir yra miltai.
O tu kada nors susimastei kas ieina i tuos miltus??? :D miltai daugiau nei 50% yra krakmolas, apie 15% glitimas (baltymai) is jo susidaro teslos “karkasas” o tame karkase pasiskirsto krakmolo grudeliai, taip pat i miltus ieina skaidulines medziagos, siek tiek riebalu, mineraliniu medziagu… pagooglink…
Nesusilaikiau :D radau konspektuose tikslia miltu sudeti :D
Miltų komponentai
Baltymai – 12 %
Krakmolas – 57%
Pažeistas krakmolas – 8%
Pentozanai – 2%
Stai tau ir logika :D
Aš čia kurį laiką nesikišau į jūsų diskusiją, nes, prisipažįstu, esu kosmonautė krakmolo srityje, bet gi galiausiai smalsumas paėmė viršų – kas tas pažeistas krakmolas? Ir pentozanai? Kurie skamba kaip viena iš dinozaurų rūšių..
Daugiausiai pazeisto krakmolo gaunama, kai malami grudai taip pat veikiant fermentams krakmola. Zinai, kad krakmolas tai mazi grudeliai (isoreje yra amiloze, o viduje amilopektinas) pazeidus isorini sluoksni (amiloze) lengviau sugeriamas vanduo, greiciau veikiamas krakmolas fermentu ir pan. (hmmm tikiuosi suprasit apie ka as cia) :D
gal zinot, o gal ne krakmolas tai angliavandenis, o pentozanai taip pat angliavandeniai, bet ne krakmoliniai (bandziau ieskoti paprasto atsakymo i si klausima, bet nelabai radau) kvietiniuose miltuose ju yra nedaug, bet ruginiuose miltuose ju daug ir jie itakoja ruginiu kepiniu reologines savybes (ty kepiniu sugrizima i buvusia forma, po suspaudimo)
Sudetinga paaiskinti man viska be cheminiu terminu ir pan :) :)
Beskaitant pono Svecio komentarus vis labiau gailiuosi, kad neišdrįsau mokytis to, kas man iki šiol labiausiai įdomu.
Ne pono, o paneles :D tai sudetingas mokslas. chemines technologijos fakultete, tai sudetingiausios studijos lyginant su kitom chemijos sritim, bet tuo paciu labai idomu.
[...] trečdalio knygos praktiškai pasijutau galinti iškepti duoną be jokio recepto. Kadangi iki šiol duoną kepiau vos kartą, tai man toks pojūtis – didelis [...]