“Užrašas iš krabų (atsieit) lazdelių, puodelio, džiovintų obuolių, citrinos žievelės ir tokių “valgomųjų lazdelių”, kurias turbūt visi pažįsta.”

Labai pusrytiški.

Smagiai susidorota su skrudinta duona.

Tokie saldoki pusryčiai.

Atrodo, gan sveikai. Konkursas – Login valgomas.

Kieno dar neišpublikavau, nepanikuokit – bišk pakėliau užpakalį nuo kompiuterio.

2010.03.14 17:12 Papildymas.
Publikuoju antrą porciją Vitos logotipų.

Lašiša su šviežiais svogūnų laiškais. Žiauriai skanu.

Ir pjaustinys iš bulvės. Taip kažkaip prisiminiau, kad iš bulvės galima antspaudus darytis.

Man taip labai gaila, kad taip vėlai dalyviai pradėjo siųsti variantus, kad trejetu valandų pratęsiu konkursą. Vis tiek pati neužilgo išbėgsiu į vietinę ekskursiją, tai tik grįžusi pasidžiaugsiu dalyvių darbais.

Konkursas – Login valgomas; dalyvaujantis autorius – Andrius; ingredientai – kava ir cukrus; darbo trukmė – valanda su biškeliu.

Patys kalti. Jų paerzinimui publikuoju Sauliaus Login logotipo variaciją. “Apvalgyti šonkauliukai, apelsinas, bulvė, peilis, morkos…. aišku dar kas be ko ir įstabaus grožio lentelė be kurios nebūtų vaizdo.”

Man tie apvalgyti šonkauliai ypač stipriai per širdį rėžė. Mano mama skaniai labai šonkauliukus troškina. Tiesa, ji viską kažkaip labai skaniai gamina.

Dalį konkurso užduoties pasufleravo pralošiamas prizas – konkurso laimėtojas gaus kvietimą į Login. Beje, nuo pirmadienio bilietai brangs, todėl pasinaudokite šia proga. Kitą užduoties spalvą uždavė pragaro virtuvės tematika – maistas.

Norintys dalyvauti konkurse turi pateikti nuotrauką Login logotipo, padaryto iš valgomų dalykų. Pavyzdys – šio įrašo iliustracijoje. Šitai pavadinau Login Tuno_salotos. Jis toks gavosi, nes pietums tokias salotas gaminausi. Gali būti tai ir ketčupu ant lango užrašytas pavadinimas. Tegu šitai ir bus erdvė jūsų fantazijai pasireikšti.

Nuotraukas vertinimo komisijai (Man ir mano Savaitgalio nuotaikai) reikia pateikti iki sekmadienio (kovo 14 d.) 12.00 val.. Tai kaip ir reiškia, kad verčiau jau tai padarytumėte iki šeštadienio vakaro, kad sekmadienį nereikėtų keltis su žadintuvu. Laimėtoją bandysiu paskelbti sekmadienį popiet.

Pagrindinis vertinimo kriterijus – nuotrauka turi išgauti iš manęs kuo platesnę šypseną, t.y. būti linksma arba originali. Jei visos bus tokios, teks traukti burtus.

Nuotraukas publikuosiu tinklaraštyje nelaukdama konkurso pabaigos. Galima siųsti neribotą kiekį variantų. Ir viską el. paštu dovile [at] pragarovirtuve.lt. Išradingumo ir gero apetito!

Taip atsitiko prisipirkti skrydžio bilietų anksčiau, nei buvo paskelbta Login 2010 data, todėl šiemet pirmąkart nedalyvausiu jame. Gaila. Vis tik lankiausi visuose nuo pat Lietuvos blogerių konferencijos 2007 metais, kurioje dalyvavo šimtas labiausiai savimi patenkintų Lietuvos blogerių, svarbiausioje nominacijoje varžėsi Qemm, Scorps ir Vytauc, susipratome, jog 99 proc. mūsų rašo šlamštą.

Per tuos trejus metus konferencija žymiai pasikeitė – iš renginio blogeriams apie blogerius tapo renginiu apie lietuvišką internetą. Gal ir gerai – juk kažkada buvo kritikuojamas virimas savo sultyse.

Šiemetinio Login’o tema – Ateitis. Numatyta virš dešimties užsienio pranešėjų ir apie 25 lietuviškus. Lygiagrečiai galima bus dalyvauti Ignite blogerių ir Mini BarCamp idėjų sesijose. Planuojami net 1400 lankytojų.

Ir apdovanojimai apima labai įvairius interneto projektus bei reiškinius. Pasirodo, ne visus ir žinojau, tai smalsu buvo panaršyti. Kviečiu irgi susipažinti ir išreikšti nuomonę, kad jūsų balsas būtų reikšmingas, o ne nustebęs.

Šįryt buvo pastebėta, kad įrašai neužsikrauna per jiems priderančias nuorodas. Dar tinklaraštis atsisakė bendrauti su administratoriais įprastu būdu – neleido prisijungti per pagrindines naršykles, o vėliau – ir per jokias.

Aš kadangi tesugebu konstatuoti, jog čia_kažkas_atsitiko, tai tinklaraštį gelbėjo Eimantas. Užsiėmimo užteko visai dienai ir dar daug liko. Man pagrindinė pamoka – atsakingiau žiūrėti į duombazės kopijų darymą.

Ovacijos ir aplodismentai ir gražuolė pragaro virtuvės prijuostė – Nikolajui Kraukliui, kuris šį džiaugsmą sukūrė. Patinka man šis logotipas.

Jo rastas šriftas taip labai pelnė simpatijas, kad ketinu jį naudoti ir daugiau kur. Tai bišk susiję ir su ketinimu keisti tinklaraščio išvaizdą.

Jei pati mokėčiau naudotis kuo nors daugiau, nei MS Paint’u, dabar prie to ir sėdėčiau. Jei turėčiau tam finansinių resursų, dabar rašyčiau klausimą ne į tinklaraštį. O vis tik dabar rašau čia ir tikiuosi tarp skaitytojų atrasti geros valios ir norų kūrybingų žmonių, mokančių naudotis grafikos programomis ir galinčių nupiešti ką nors tinkamo pragaro virtuvei.

Jei pavyks man šiuo būdu išgauti logotipą virtuvei, jo autoriui padovanosiu originalią pragaro prijuostę jau su naujuoju ženklu. Be abejo, jis bus pagerbtas pragaro virtuvėje su nuoroda į jo tinklaraštį (ar gerą anekdotą, jei pageidaus) ir pan.

Susidomėjusiems:

• Būtų patogu, jei logotipą sudarytų koks nors simbolis plius pavadinimas, kad galėčiau jį vientisą ar dalimis naudoti ir tinklaraščio kepurėje, ir avatare;
• Galima naudoti mano mėgstamo pipiro motyvą, bet ne jį patį (jis ne mano kūrinys);
• Labai lauksiu variantų el. paštu iki gruodžio 20 d. imtinai.

Į visus iškilsiančius klausimus mielai atsakysiu komentaruose.

(Lobster killer nuotrauką nugvelbiau iš IMDb)

O vis tik smagus buvo. Rekomenduoju tiklaraščius apie maistą rašančioms merginoms. Lengvas vakaro filmas, esu tikra, parodysiantis daug puikiai pažįstamų situacijų ir priminsiantis, kas aplink virtuvę yra svarbiausia.

Apie dvi gaminančias moteris. Keturiasdešimtmetę amerikietę, kuri atvyko į Prancūziją gebėdama tik išvirti kiaušinį. Išmoko gaminti pati ir išmokė to visą Ameriką. Parašė prancūzų virtuvės vadovėlį kitoms amerikietėms, neturinčioms savo virėjų.

Keturiasdešimt metų vėliau. Trisdešimtmetę amerikietę, norinčią įrodyti, jog gali rašyti, ir, tuo pačiu, išmokti gaminti geriau. Meta sau iššūkį – per 365 dienas pagaminti ir aprašyti šiam projektui sukurtame tinklaraštyje visus 524 receptus iš minėtos knygos. Į klausimą “Ar tai beprotiška?”, jos vyras atsakė ”Taip”.

O įvairiomis temomis viso nemokamų el. knygų čia yra virš 11 tūkst. pavadinimų. Jokių paslėptų mokesčių. (@ManoKnyga)

Jei lankysite tėvynainius, gyvenančius užsienyje, kurie į klausimą “ką atvežti?” atsako “sugalvok, ko trokšta emigranto širdis”, vežkite Karvutes. Tas tikrąsias, be riešutai.

Stebėjusieji pragaro virtuvę nuo pat pirmųjų dienų turbūt pastebėjo, kad ji keičiasi. Kadangi pirmasis tikslas, dėl kurio pradėjau rašyti, buvo stipriai egoistiškas – “noriu turėti populiarų blogą”, – įrašų tankis ir kiti veiksmai buvo didele dalimi orientuoti į auditorijos pritraukimą.

Šį tikslą pasiekusi, ilgai kvestionavau, velniam man šis tinklaraštis apskritai bereikalingas. Atsakymo neradau, bet tinklaraščio uždaryti irgi neapsisprendžiau. Jau panašu į priklausomybę.

Tačiau į patį rašymą pradėjau žiūrėti truputį kitaip. Įrodžiau sau, kad nesu niekam įsipareigojusi ir atsisakiau kartais priverstinio rašymo – gaminimas ir įrašo ruošimas per naktį tik todėl, kad jau gal derėtų išpublikuoti naują receptą, atima patį maisto gaminimo malonumą. Dabar dažniau publikuoju įrašus, kurie kuo tai įdomūs man ir siauresnei auditorijai – tegu tai ir kokia nors kvailystė apie katę ar vamzdžius namuose.

Ryšium su gana žymiais pokyčiais asmeniniame gyvenime, tinklaraščio turinys keisis ir dar labiau. Kol kas sudėtinga prognozuoti į kurią pusę konkrečiai, bet, manau, artimiausi mėnesiai tai parodys.

Yra ir dar kelios idėjos tinklaraščio vystymui, naujovėms. Truputį daugiau laiko viskam praverstų.

Džiaugiuosi per šiuo metus sužinojusi šį tą naujo ir apie maisto gaminimą, ir apie interneto technologijas, atradusi naujus žmones. Džiaugiuosi, kad Eimantas vis dar neprarado gebėjimo suprasti bei kantrybės įgyvendinti mano toli gražu ne visuomet rišliai išreiškiamus kažko_noriu bei čia_kažkas_atsitiko ir netgi entuziazmo naujoms idėjoms.

Bišk skaičių (Google Analytics, spalio mėn.):

• 100,137 atversti puslapiai;
• 36,368 unikalūs lankytojai;
• daugiau įdomių skaičių nepastebėjau.

O skardines pastaruoju metu labai pamėgau. Jų didžiausias pliusas, – skirtingai nuo stiklinių butelių, tarą galima išmesti praktiškai be sąžinės graužimo.

Gaminau Deividukui maždaug keturis kartus. Jis visuomet sako, jog labai skanu, bet trūksta kokio nors vieno prieskonio. Jis visuomet būna pamiršęs jo pavadinimą, bet jį tikrai žino jo mama. Arba močiutė.

Pagamino Moncė šeimai makaronus su jūros gėrybėm. Jo jo, tėvams, čia kai buvo grįžusi. Kažką panašaus į tavo vieną receptą. Ir tik pyst – tėvas ketčupo ant makarų! Ne, Fabris nematė! Aišku, būtų palikęs!

Jis man nieko negali atvežti iš Italijos, nes lagamine nebūna vietos – parsiveža 10 kg mamos maisto. Kai atvažiuosi, aš tau būtinai parodysiu jo šaldytuve namuose vakuotus Parmos kumpius.

Vieną bendradarbę pagavau perkant Jamie Oliverio pesto. Ką britas gali žinoti apie pesto? Jeigu aš būčiau italas, tai tikriausiai pasakyčiau, ką britai apskritai gali žinoti apie maistą??

Kartą Davide ėjo kartu su manim į turgų. Ir ten jis pamatė, kad grana padano parduoda kaip parmezaną. Tai, žinok, turbūt dar nemačiau jo taip susinervinusio. Taip įsiuto! Norėjo net paskambinti į EU Food Security Agency ar pan. O gal ir paskambino. (Čia todėl, kad parmezaną, kaip ir šampaną, saugo tarptautiniai įstatymai.)

Šiandien skaniai vakarieniausim – gamina bernai.

Praeitą savaitę Massimilliano persikraustė į naują namą. Jau turi ten porą vazonų ant palangės – baziliką ir rozmariną.

Pas juos, Genujoje, gi daromas geriausias pesto. Aš jos klausiu, ar turit kokią parduotuvę, kurioje perkate pesto. O ji sako, ne – mums pesto daro Fabrizio mama. Pas juos daug kas pesto daro namuose.

Aš taip mėgstu pomidorus su svogūnais ir grietine.. Bet Davide man neleidžia valgyti svogūnų! Vieną kartą užėjo pas mane, kai buvau ką tik pavalgiusi jų, tai net susipykom.

Jau renku restoraną, į kurį eisime, kai atvažiuosi. Galvoju apie indoneziečių restoraną. Deividukui po jo visada paleidžia vidurius. Bet jis tavo bloge vadintųsi Jautrusis arba Maisto policija, nes jam kelia įtarimą viskas, ką pagamino ne jo mama.

Kadangi turiu talentą vėluoti, tai atvykau praktiškai ant gatavo. Vadinasi, gamino apie dvi valandas. Truputis vaizdų.

Komandų patiekalus vertino bei laimėtoją rinko svečiai iš Gruzijos – „IDS Borjomi – Europe” atstovybės Lietuvoje vadovas Irakli Bokuchava su žmona bei Gruzijos konsulas Lietuvoje Irakli Asashvili. Vertinimo metu išsiskyrė kriterijai “skanu” ir “atitinka originalą”.

Atsiradus netikėtam tikslui – pralošti butelį gruziniško vyno – užvestas tostų konkursas. Gavosi labai linksmas. Prasidėjęs nuo visą parą trunkančios draugystės ir draugų, kuriuos galima prižadinti 2 val. nakties, baigėsi tautų draugyste ir mišriose santuokose gimstančiais vaikais, kurie, neabejotinai, būna labai protingi. O gruziniškas receptas geram tostui – svarbiausia, kad tostas būtų iš širdies.

Vakaro metu komandų gaminti patiekalai buvo žiauriai nerealiai skanūs. Iš organizatorių išgauti receptai žemiau. Irgi kada nors pamėginsiu juos gaminti namuose.

Chaciapuri (Chačapuri)

Vertintojų komentaras: “Šį patiekalą turėjo gaminti žmogus, turintis gruziniško kraujo”. Šis patiekalas ir laimėjo pirmą vietą.

Produktai:

• 2 stiklinės miltų (gali būti šiek tiek daugiau);
• 2/3 stiklinės rūgpienio/jogurto/kefyro;
• ½ šaukštelio druskos;
• Pageidautina ½ šaukštelio kepimo miltelių (bet nebūtinai);
• Įdarui geriau sumaišyti įvairius sūrius: mozzarela, feta (bryndza), Rokiškio;
• 1 kiaušinis;
• Pageidautina žalumynų: petražolių, krapų;
• Sviesto patepimui (paprasto, ne lydyto).

Užminkykite tešlą, palikite ją pusvalandžiui išbrinkti.
Visus sūrius susmulkikite ir sumaišykite su kiaušiniu ir žalumynais. Įdaras turi būti sūrokas, tad jeigu sūriai švelnesni (mozzarela, rokiškio), tuomet reikėtų dar įberti druskos.
Tešlą padalinkite į 4 didesnes dalis arba į 8 mažesnes.
Didesnes dalis iškočiokite į apskritimus, į viduriuką į dėkite įdaro ir kraštus surinkite (kaip chinkali) ir sujunkite.
Iškočiokite maždaug 0,7 cm storio paplotėlį ir kepkite sausoje įkaitintoje keptuvėje po 1,5 – 2 min. iš kiekvienos pusės.
Iškepusį paplotėlį patepkite sviestu ir uždenkite lėkšte. Paplotėlius dėkite vieną ant kito.
Jei padalinsite į 8 dalis, įdarą reikės dėti tarp dviejų iškočiotų paplotėlių, kraštus gerai sujungti (galima patepti kiaušinio baltymu).

Charcho (Charčo)
(Gruziniška jautienos sriuba)

Kažkas tarp švelniai aštru ir aštru. Puikiai.

Produktai:

• 500 g jautienos krūtinkaulio;
• 2 svogūnų galvos;
• 2-3 česnako skiltelės;
• (2 valgomi šaukštai pomidorų tyrės arba 100 g pomidorų) paprastai kaukaziečiai nededa pomidorų į charčo, jei yra slyvos;
• ½ puodelio ryžių;
• ½ puodelio rūgščių slyvų ( 5 – 7 mažos geltonos slyvaitės);
• Druskos, pipirų, lauro lapų, aitriosios paprikos (dribsniai);
• Smulkintų kalendrų, petražolių arba krapų;
• chmeli-suneli prieskonių;
• kelios šafranų purkelės.

Nuplaukite ir supjaustykite mėsą taip, kad porcijai tektų 3-4 gabaliukai.
Užpilkite šaltu vandeniu, dėkite virti ir nugriebkite. Virkite ant mažos ugnies apie 1,5-2 val.
Galiausiai sudėkite susmulkintus svogūnus ir ryžius.
Pagal skonį įdėkite druskos ir pipirų, aitriąją papriką, lauro lapų.
Išimkite slyvaičių kauliukus ir sudėkite slyvas į sriubą.
Virkite ant lėtos ugnies dar 25 min. Suberkite chmeli-suneli, šafraną, sutrintus česnakus ir virkite dar 5-10 min.
Patiekite lėkštėje su žiupsneliu smulkintos kalendros, petražolės arba krapų (pagal skonį).

Vištienos cachochbili (Čakobili)
(Troškinta vištiena)

Anot degustatorių iš Gruzijos, nelabai autentiškas, bet labai skanus.

Produktai:

• 1 višta (viščiukas);
• 2 svogūnų galvos;
• 2 valgomi šaukštai pomidorų tyrės;
• mėsos sultinio;
• 2 arba 3 valgomi šaukštai lydyto sviesto;
• Druskos ir pipirų pagal skonį;
• Aitriųjų paprikų (galima dribsnių);
• Džiovintų bazilikų;
• Pomidorų (nuvalytų ir supjaustytų skiltelėmis);
• Kapotų žalumynų (petražolių, kalendrų).

Paruoškite vištą: nuplaukite ir padalinkite ją į vidutinio dydžio gabaliukus, pakepkite ant lydyto sviesto kartu su svogūnais.
Sudėkite į troškintuvą, užpilkite sultiniu ir troškinkite ant mažos ugnies 15 – 20 min.
Sudėkite pomidorų tyrę ir patroškinkite dar 15 – 20 min., įberkite druskos, aitriųjų paprikų dribsnių, pipirus, sudėkite supjaustytus pomidorus, įberkite džiovintus bazilikus ir troškinkite ant labai lėtos ugnies 15 – 20 min.
Pabaigoje suberkite pjaustytus žalumynus.
Dar vienas populiarus variantas – vištieną apvoliuoti miltuose ir po to troškinti.

Vakaro pabaigoje supratau, kad šitie vakarėliai man patinka, ir, kad į kitą labiau pasistengsiu nevėluoti. Teigiamų emocijų mecenatai:

• Skonio studija, kuri man asocijuojasi ne tik su prieskonių parduotuve, o su vieta vakarėliams, nes turi net dvi salėje įrengtas virtuves;
• Electrolux, kurių technika ten yra labai patogi gaminti ir atrodo gerai;
• Borjomi, kuris yra for sure išskirtinis vanduo Lietuvos rinkoje.

Nuotraukas nukosėjau iš Organizatorių. Jų ten yra daugiau.