Paieška
Reklama
Šiemet, besilankydama Ispanijoje, atradau kalmarų rašalą ir juo skaninamus bei spalvinamus valgius. Ne per seniausiai netoli darbo aptikau itališką krautuvėlę, kurioje gaminami įvairūs makaronai, įskaitant spagečius su kalmarų rašalu. Išbandėme. Patiko. Kartojome. Svečiams gaminome. Pradedame nuo ilgiausiai trunkančios dalies – karališkų krevečių paruošimo. Atitirpdyti, jei šaldytos. Procesą paspartina jų užpilimas šaltu vandeniu.
Paskutinį kartą lankydamasis Italijoje, tobulas vaikinas atsivežė citrininių-pipirinių makaronų. Nebuvau anksčiau tokių ragavusi, buvo bais smalsu. Ruošėme su lašiša ir grietinėle. Labai greitai ir paprastai. Pirmiausia įjungiamas virti vanduo. Tai turbūt ilgiausiai trunkanti gaminimo dalis.
Šitaip šitaip va ir va kaip pirmąkart ruošėme namuose moliuskus. Tokius pačius, kokius ir lietuviškuose ežeruose rasti galima. Tik girdėjau, kad ežeriniai gali dumblu atsiduoti. Labai paprastas receptas, greitai paruošiama ir skanu. Tai pirmiausiai buvau įgaliota nupirkti šviežių moliuskų.
Kažkada brangioji pagamino. Bais greita ir paprasta. Toks nesunkus ir neilgam pasotinantis maistas (reiškia, kad neužilgo vėl galima valgyti). Naudojam spagečius (kiek ketiname suvalgyti), pesto padažą (sudėjau porą šaukšų) ir kedro riešutų (nedaug, gerą žiupsnį). Šiaip tai lietuvių kalbininkai palaimino pavadinimą „kedrinės pinijos“.
Šią vasarą kaip tais labai užsikabinau už jos. Šiaip tai mėgstu picas su mėsa. Ir aštrias. Ir picas apskritai. Bet šita yra gera tuo, kad jos užsimanius nereikia bėgti į parduotuvę mėsos, o galiu naudoti ilgai šaldytuve išsilaikančius produktus. Pradedu nuo tešlos. Visoms picoms darau tešlą pagal vieną receptą – miltai + birios mielės + [...]
Naujausi komentarai