Išbandėme. Patiko. Kartojome. Svečiams gaminome.

Pradedame nuo ilgiausiai trunkančios dalies – karališkų krevečių paruošimo. Atitirpdyti, jei šaldytos. Procesą paspartina jų užpilimas šaltu vandeniu.

Nuimti kiautą, prapjauti nugarą, išimti „siūlą“.

Įjungti virti vandenį.
Štai tie mano mėgstami makaronai su kalmarų rašalu. Jie ir skanūs, ir atrodo įspūdingai.

Naudojome daug grietinėlės. Ją virinome, kad sutirštėtų.

Suverstos pilkos krevetės greitai paraudonuoja. Nereikia jų ilgai kepinti.

Lygiai kaip ir makaronų nereikia pervirti.

Truputis druskos ir šviežiai maltų juodų pipirų padažui. Truputis druskos verdantiems makaronams.

Išvirę makaronai nukošiami, suverčiami atgal į puodą, į juos supilamas padažas.

Dviem šakutėmis ar pan. padažas išmaišomas makaronuose.

Lėkštėje papuošti ir paskaninti galima svogūnų laiškais. Gardu.

Pirmiausia įjungiamas virti vanduo. Tai turbūt ilgiausiai trunkanti gaminimo dalis.

Šviežia lašiša supjaustoma nedideliais kubeliais.

Apšlakštona šviežios citrinos sultimis.

Keptuvėje išlydomas sviestas ir labai trumpai apkepami žuvies gabalėliai. Įberiama šviežiai maltų pipirų.

Įpilama grietinėlės.

Nom nom kaip gražu. Grietinėlėje troškinama iki padažas būna gatavas (savo pačios nustebimui, VLKK svetainėje radau palaiminimą naudoti žodį „gatavas“).

Vanduo pagaliau užvirė. Sudedame makaronus ir einame pjaustyti svogūnų laiškų. Nuotrauką praganiau, bet juos supjaustyti galima ir be vizualinės medžiagos as talento.

Išvirę makaronai nukošiami ir padalinami į lėkštes. Padažas pilamas ant viršaus. Ir ant paties paties viršaus paberiama supjaustytų svogūnų laiškų.

Labai malonaus skonio patiekalas. Tobulas su atvėsintu baltu vynu.

Taigi patys skaniausi makaronai auga Italijoje, į kurią dabar WizzAir skraidina už itin gerą kainą. Skrydžiai į Milaną – tik nuo 90 Lt. Ir paragausite, ir parsivešite, ir įspūdžiai išliks ilgam.

___________________________________________________

Šiame tekste yra reklamos.

Tai pirmiausiai buvau įgaliota nupirkti šviežių moliuskų. Kadangi ruošiant maistą jie turi būti dar gyvi, įsivaizdavau, kad turiu jų ryte bėgti pirkti į žuvies turgų, į kurį jie atvežami tiesiai iš jūros. Ne visai taip. Taip, jų galima nusipirkti turguje. Bet dažniausiai jie būna jau sufasuoti dėžutėse po porą kilogramų ir gali išbūti gyvi tose pakuotėse ir savaitę, jei ne dar ilgiau.

Ir tikrai jie buvo dar gyvi – kaišiojo kokius tai straubliukus, uždarinėjo geldeles. Negyvus, t.y. į jokį kankinimą nereaguojančius, reikia išmesti. Dar juos gražiai kempine nuplovėme po bėgančiu vandeniu.

Šitos dėžutės masė – 2 kg. Bet du žmonės nuo to tikrai nepersivalgė. Tik maža dalis to svorio yra realiai valgoma.

Supjaustėme daržoves. Dalyvavo morkos, česnakai, saliero kotas ir poras.

Tikrai reikės didelio puodo. Labai didelio.

Pirmas į įkaitintą alyvuogių aliejų keliauja česnakas. Iš paskos suverčiamos kitos daržovės.

Baltas vynas. Supylėme gan nemažai. Gal stiklinę. Na, nes jis labai tinka. Ir truputį vandens.

Puode viskas smagiai troškinasi. Dedame kitus prieskonius: šaukštelį biraus sultinio, lauro lapelių, šviežiai maltų juodųjų pipirų, gvazdikėlių, šafrano, čiut druskos.

Suverčiame pačius moliuskus. Kol daržovės vis dar al dente. Gerai išmaišome. Reikėtų uždengti, kad tikrai visi moliuskai gautų pakankamai karščio. Tai vat šituo metu, tie vis dar gyvi moliuskai, iš strioko dėl karščio, atsidarinėja savo geldeles. Po kelių minučių atidengę puodą, rasite moliuskus svetingai atvėrusius savo kriaukles. Jei po virimo kai kurie moliuskai vis tiek liko užsidarę, vadinasi pirminę atranką atlikote ne kruopščiai ir ne visus negyvus moliuskus išmetėte.

Pabaigai dar šviežių pakapotų petražolių truputį.

Imate puodą nuo viryklės ir keliaujate prie stalo. Prieš tai jį kas nors turėjo padengti. Dargi išmokau, kad šakute, pirštais ar dar kokiais netinkamais įrankiais išsilukštenti reikia tik pirmą moliuską. Vėlesnius iš geldelių išimti galima naudojant to pimojo geldelę (laikant kaip pincetą).

Labai labai skanu. Vėliau Belgijoje valgėme restorane moliuskus su porų ir grietinėlės padažu, rodos. Iš tikrųjų, jautėsi tik svogūnai. Dar kartą įsitikinome, kad mūsų paruošti buvo labai labai skanūs.

Naudojam spagečius (kiek ketiname suvalgyti), pesto padažą (sudėjau porą šaukšų) ir kedro riešutų (nedaug, gerą žiupsnį). Šiaip tai lietuvių kalbininkai palaimino pavadinimą „kedrinės pinijos“.

Jau išmokau, kad skaniausias pesto – iš Genujos. Tai dabar ant etikečių ieškau, kad būtų parašyta bent jau „a la Genovese“.

Pasūdytame vandenyje išvirti spagečiai nukošiami kiaurasamtyje. Suverčiami atgal į puodą. Krečiamas pesto ir kedrinės pinijos. Gerai išmaišoma. Valgyti greitai, nes greitai šąla.

Pradedu nuo tešlos. Visoms picoms darau tešlą pagal vieną receptą – miltai + birios mielės + biškytis cukraus + biškytis druskos + alyvuogių aliejus + labai šiltas (ne verdantis) vanduo.

Suminkau į šiltą gumuliuką ir palieku kilti.

Išsipūtusį gumuliuką iškočioju į pagrindą.

Kočioju ir kepu ant popieriaus, nes neturiu dabar picos skardos ir kepu orkaitėje ant grotelių. Kol supjaustysiu reikalingus produktus, dažnai įkišu pašilti į tik tik kaistančią orkaitę. Kad vėl truputėlį išsipūstų. Bet šiaip mielinėms picoms orkaitės iš anksto nešildau.

Joks italas manęs gaminti Margaritos nemokė, todėl šita gali būti kiek nutolusi nuo originalaus recepto. Na, gerai ji tikrai yra Margarita my way, nes naudoju ne tik standartinius ingredientus. Svarbu gi, kad man patinka.

Pagrindą patepu aliejumi iš konservuotų džiovintų pomidorų indelio. Paprastai jie būna saulėgrąžų aliejuje.

Ant viršaus kraunu pjaustytus pomidorus, pjaustytą mocarelą ir kitus šaldytuve rastus sūrius. Šįkart tai yra koks tai jaunas fermentinis ir kietas sūriai. Dar papjaustau džiovintų pomidorų iš to paties indelio. Ne per daug.

Paplėšau kelis lapelius nuo palangės baziliko ir pašlakstau Tabasco padažu. Šitas geras duoda bais gerą kvapą ir truputį aštrumo.

Kepu iki atrodo skaniai. Tai yra gal 10 minučių, gal daugiau. Nustatau 200 pagal Celsijų.

Toliau galite pavydėti.

Daug metų įsivaizdavau, jog egzistuoja vienintelis jų paruošimo būdas – virtos ir apkeptos džiūvėsėliuose. O pastaruoju metu ruošiu jas tik taip, kaip čia aprašysiu.

Nukapojami ankščių galiukai ir išplaunamos.

Verčiamos į verdantį vandenį ir verdamos iki suminkštėja. Ne, nežinau, kiek laiko – ragavau.

Nupilamas vanduo.

Truputyje sviesto trumpai apkepamas nelabai smulkiai pjaustytas česnakas. Čia sunaudojau, rodos, tris dideles skilteles. Žodžiu, kiek norite.

Suverčiamos apvirtos ankštinės pupelės. Druskos, juodųjų pipirų. Mano šiuo metu naudojami kokie tai šiek tiek net aštrūs. Kepama maišant. Na, kad bišk apkeptų. Česnakas tuo metu kažkaip nei tai karamelizuojasi, nei tai paskrunda, nei sugalvoju, kaip tai dar pavadinti, bet gaunasi labai skaniai.

Tinka kaip garnyras arba pagrindinis patiekalas, jei norisi ko lengvo ir tingisi gaminti. Labai greitai paruošiamas valgis. Ankštinės pupelės greitai ir šąla, todėl pasigaminus reikia valgyti, o ne televizorių spoksoti ar telefonu pliurpti.

Daržoves rinkausi iš to, ką radau namuose. Sunaudojau vieną morką, vieną bulvę, saują ankštinių pupelių. Pastarosios liaudyje dar vadinamos šparaginėmis pupelėmis. Tikiu, jog labai skaniai gali pavykti ir su kitokiu daržovių rinkiniu. Kol užvirė joms skirtas vanduo, visas supjausčiau nedideliais gabaliukais, kad išvirtų vienodai greitai.

Sudėjusi virti pirmąsias, pasirūpinau pora skiltelių česnako ir trupučiu poro.

Daržovės išvirė labai greitai. Nežinau, kiek tai užtruko – ragavau viską. Nupyliau vandenį.

Būčiau kepusi tai ant sviesto, bet pasitaikė vietoje jo nusipirkti kažkokį keistą gaminį. Kažkas lyg tarp sviesto ir taukų. Ech, tas kalbos nemokėjimas. Žodžiu, kepiau ant to kažko keisto. Pirmiausiai sumečiau česnaką ir beveik kartu maltą jautieną. Jos sunaudojau nedaug, gal iki 200 g. Tikiu, jog čia puikiai tiktų ir kiauliena. Taip pat ir ne malta, o smulkiai pjaustyta.

Vos jautiena parudavo, suverčiau daržoves. Trumpai dar pakepiau. Sudėjau porus ir įbėriau prieskonių - kokį tai daržovių mišinį, čiut aštrų, ir druskos truputį. Praktiškai gerai išmaišiau ir išjungiau, kad poras labai nesukeptų.

Bene pagrindinis troškinių minusas – jie nefotogeniški. Nors anoks čia troškinys. Kepinys.

Bandysiu dabar receptą išdėlioti patogiai vienam gaminančiam ir nemultitaskinančiam asmeniui.

Supjaustomi grybai. Viena pakuotė. Kiek matosi nuotraukoje. Na, kiek norite. Mes naudojome ruduosius pievagrybius. Panašūs į įprastus pilkus, bet ne tokie. Ir brangesni. Irgi tiks voveraitės, baravykai ir kiti skanūs.

Supjaustomos petražolės. Visai truputį. Ir česnakai. Trys rimtos skiltelės.

Jautienos, rodos, nugarinė. Ėmėm porą gabalų, kad kaip tik abiems po porciją gautųsi. Apkepta įkaitintame alyvuogių aliejuje (saulėgrąžų aliejaus čia rasti sunkiau ir apskritai supratimas apie aliejų čia stipriai kitoks). Druskos, maltų juodų pipirų. Tinka palikti bišk su krauju.

Apkeptą mėsą reikia paslėpti kur nors šiltai. Labiau tinka ne palangė ar radiatorius, bet šilta orkaitė ar pan.

Dar biškytis aliejaus, grybai, česnakai ir petražolės keliauja į keptuvę. Uostyti ir gėrėtis ir mėgautis aromatu.

Kepti, kol grybai suminkštės. Druskos, juodų pipirų.

Įpilti į grybus ~125 ml balto vyno. Šitoj vietoj buvau maloniai nustebinta fakto, jog tokio tipo poreikių patenkinimui egzistuoja ir parduotuvėse yra randamas namų vynas, patogiose mažatūrėse pakuotėse. Vėl atkreipti dėmesį į nuostabų padažo aromatą.

Grybai kepami iki nugaruos vynas ir pilami ant keptos jautienos. Kirtome su paprastomis salotomis (pomidorai, salotų lapai, druska, pipirai ir, rodos, balzaminis actas).

Gerai buvo. Labai gerai.

Sakė, tai labai paprastas ir skanus makaronų patiekalas. Perskaitote ir vyniojatės į virtuvę. Atsiliepimai labai laukiami komentaruose.

.

Ingredientai:

• makaronai,
• žalumynai (petražolės, krapai),
• druska,
• mėsos prieskoniai (labai tinka „Sauda“ kiaulienai),
• pienas,
• grietinė,
• miltai,
• vištos krūtinėlė,
• sviestas,
• citrina.

Gaminimas:

Išvirti makaronus pasūdytame vandenyje. Gabaliukais pakepinti krūtinėlę svieste, įspausti į ją mažiau nei pusę citrinos, ir įtarkuoti truputėlį žievelės. Iš miltų, žalumynų, pieno, grietinės ir prieskonių padaryti padažą. Supilti jį į vištieną. Išvirtus makaronus supilti į padažą ir sumaišyti. Pavirti 5-10 min.

Pradžioj apkepta vištienos krūtinėlė. Tos abi pusės. Supjaustytos. Alyvuogių aliejuje. Su vištienos priekoniais. Atkreipiam dėmesį į druską mišinio sudėtyje. Patiekalui ji reikalinga.

Nors pačioj pačioj pradžioj – buvo užstatytas virti ryžių puodas.

Supjaustyti, irgi į keptuvę suberti pievagrybiai. Didelis kiekis. Ir visai neteisinga juos vadinti šampinjonais, nes champignons (pranc.) reiškia grybus apskritai.

Nupešioti koteliai nuo špinatų lapų.

Šito gero irgi rimtas dubuo sunaudotas. Bet špinatai labai suslūgsta nuo karščio. Tai, nors iš pradžių ir lipo per keptuvės kraštus, vėliau jų visai neatrodė bais daug.

Išvirę ryžiai suberti į keptuvę ir išmaišyti. Naudoti ilgagrūdžiai, rusvi.

Čia dar vienu metu susirodė, kad šitas reikalas yra bišk apysausis, tai buvo įdėta kokio tai creme. Sakė tai yra kažkas tarp grietinės ir grietinėlės.

Garnyro kaip ir nereikia. Sąžiningai persivalgiau.

Tai vat vakar kepė Gadus morhua (lot.) aka menkė. Su kaparėliais ir vyšniniais pomidorais. Tiktų ten turbūt ir bet kokia balta žuvis – plekšnė, lydeka, kt..

Tai labai viskas paprasta. Biškytis alyvuogių aliejaus ant indo dugno. Tik patepti. Kloji žuvį, apibarstai druska , užmali pipirų. Sumeti pusiau supjaustytus vyšninius pomidoriukus, kaparėlius. Apšlakstai dar trupučiu alyvuogių aliejaus.

15-ai minučių į įkaitintą orkaitę. Kokie 200° C bus gerai. Kepimo metu inde išbėgę žuvies ir pomidorų sultys keliauja irgi į lėkštę, kaip padažas.

Greita, paprasta, pakankamai sveika. Dalyvaujantys ingredientai gana neblogai išlaiko savo atskirus skonius, dera tarpusavyje.

Kadangi turiu talentą vėluoti, tai atvykau praktiškai ant gatavo. Vadinasi, gamino apie dvi valandas. Truputis vaizdų.

Komandų patiekalus vertino bei laimėtoją rinko svečiai iš Gruzijos – „IDS Borjomi – Europe” atstovybės Lietuvoje vadovas Irakli Bokuchava su žmona bei Gruzijos konsulas Lietuvoje Irakli Asashvili. Vertinimo metu išsiskyrė kriterijai “skanu” ir “atitinka originalą”.

Atsiradus netikėtam tikslui – pralošti butelį gruziniško vyno – užvestas tostų konkursas. Gavosi labai linksmas. Prasidėjęs nuo visą parą trunkančios draugystės ir draugų, kuriuos galima prižadinti 2 val. nakties, baigėsi tautų draugyste ir mišriose santuokose gimstančiais vaikais, kurie, neabejotinai, būna labai protingi. O gruziniškas receptas geram tostui – svarbiausia, kad tostas būtų iš širdies.

Vakaro metu komandų gaminti patiekalai buvo žiauriai nerealiai skanūs. Iš organizatorių išgauti receptai žemiau. Irgi kada nors pamėginsiu juos gaminti namuose.

Chaciapuri (Chačapuri)

Vertintojų komentaras: “Šį patiekalą turėjo gaminti žmogus, turintis gruziniško kraujo”. Šis patiekalas ir laimėjo pirmą vietą.

Produktai:

• 2 stiklinės miltų (gali būti šiek tiek daugiau);
• 2/3 stiklinės rūgpienio/jogurto/kefyro;
• ½ šaukštelio druskos;
• Pageidautina ½ šaukštelio kepimo miltelių (bet nebūtinai);
• Įdarui geriau sumaišyti įvairius sūrius: mozzarela, feta (bryndza), Rokiškio;
• 1 kiaušinis;
• Pageidautina žalumynų: petražolių, krapų;
• Sviesto patepimui (paprasto, ne lydyto).

Užminkykite tešlą, palikite ją pusvalandžiui išbrinkti.
Visus sūrius susmulkikite ir sumaišykite su kiaušiniu ir žalumynais. Įdaras turi būti sūrokas, tad jeigu sūriai švelnesni (mozzarela, rokiškio), tuomet reikėtų dar įberti druskos.
Tešlą padalinkite į 4 didesnes dalis arba į 8 mažesnes.
Didesnes dalis iškočiokite į apskritimus, į viduriuką į dėkite įdaro ir kraštus surinkite (kaip chinkali) ir sujunkite.
Iškočiokite maždaug 0,7 cm storio paplotėlį ir kepkite sausoje įkaitintoje keptuvėje po 1,5 – 2 min. iš kiekvienos pusės.
Iškepusį paplotėlį patepkite sviestu ir uždenkite lėkšte. Paplotėlius dėkite vieną ant kito.
Jei padalinsite į 8 dalis, įdarą reikės dėti tarp dviejų iškočiotų paplotėlių, kraštus gerai sujungti (galima patepti kiaušinio baltymu).

Charcho (Charčo)
(Gruziniška jautienos sriuba)

Kažkas tarp švelniai aštru ir aštru. Puikiai.

Produktai:

• 500 g jautienos krūtinkaulio;
• 2 svogūnų galvos;
• 2-3 česnako skiltelės;
• (2 valgomi šaukštai pomidorų tyrės arba 100 g pomidorų) paprastai kaukaziečiai nededa pomidorų į charčo, jei yra slyvos;
• ½ puodelio ryžių;
• ½ puodelio rūgščių slyvų ( 5 – 7 mažos geltonos slyvaitės);
• Druskos, pipirų, lauro lapų, aitriosios paprikos (dribsniai);
• Smulkintų kalendrų, petražolių arba krapų;
• chmeli-suneli prieskonių;
• kelios šafranų purkelės.

Nuplaukite ir supjaustykite mėsą taip, kad porcijai tektų 3-4 gabaliukai.
Užpilkite šaltu vandeniu, dėkite virti ir nugriebkite. Virkite ant mažos ugnies apie 1,5-2 val.
Galiausiai sudėkite susmulkintus svogūnus ir ryžius.
Pagal skonį įdėkite druskos ir pipirų, aitriąją papriką, lauro lapų.
Išimkite slyvaičių kauliukus ir sudėkite slyvas į sriubą.
Virkite ant lėtos ugnies dar 25 min. Suberkite chmeli-suneli, šafraną, sutrintus česnakus ir virkite dar 5-10 min.
Patiekite lėkštėje su žiupsneliu smulkintos kalendros, petražolės arba krapų (pagal skonį).

Vištienos cachochbili (Čakobili)
(Troškinta vištiena)

Anot degustatorių iš Gruzijos, nelabai autentiškas, bet labai skanus.

Produktai:

• 1 višta (viščiukas);
• 2 svogūnų galvos;
• 2 valgomi šaukštai pomidorų tyrės;
• mėsos sultinio;
• 2 arba 3 valgomi šaukštai lydyto sviesto;
• Druskos ir pipirų pagal skonį;
• Aitriųjų paprikų (galima dribsnių);
• Džiovintų bazilikų;
• Pomidorų (nuvalytų ir supjaustytų skiltelėmis);
• Kapotų žalumynų (petražolių, kalendrų).

Paruoškite vištą: nuplaukite ir padalinkite ją į vidutinio dydžio gabaliukus, pakepkite ant lydyto sviesto kartu su svogūnais.
Sudėkite į troškintuvą, užpilkite sultiniu ir troškinkite ant mažos ugnies 15 – 20 min.
Sudėkite pomidorų tyrę ir patroškinkite dar 15 – 20 min., įberkite druskos, aitriųjų paprikų dribsnių, pipirus, sudėkite supjaustytus pomidorus, įberkite džiovintus bazilikus ir troškinkite ant labai lėtos ugnies 15 – 20 min.
Pabaigoje suberkite pjaustytus žalumynus.
Dar vienas populiarus variantas – vištieną apvoliuoti miltuose ir po to troškinti.

Vakaro pabaigoje supratau, kad šitie vakarėliai man patinka, ir, kad į kitą labiau pasistengsiu nevėluoti. Teigiamų emocijų mecenatai:

• Skonio studija, kuri man asocijuojasi ne tik su prieskonių parduotuve, o su vieta vakarėliams, nes turi net dvi salėje įrengtas virtuves;
• Electrolux, kurių technika ten yra labai patogi gaminti ir atrodo gerai;
• Borjomi, kuris yra for sure išskirtinis vanduo Lietuvos rinkoje.

Nuotraukas nukosėjau iš Organizatorių. Jų ten yra daugiau.

Užmerkiau piene padžiuvusios bagetės. Tinka bet kokia balta duona, batonas, pan. Ir džiūvėsėliai tinka.

Išsirinkau iš bendros krūvos menkavertes ūmėdes, kalpokus, atsibodusias voveraites, truputį kazlėkų dėl kvapo. Lengvai apviriau, su druska. Galima naudoti ir džiovintus grybus. Tuomet juos reikia mirkyti, ilgiau virti.

Sumaliau grybus, vieną svogūną, mirkytą baltą duoną. Kaip vėliau supratau, grybus verta nuspausti prieš malant, kad iš jų išbėgtų kuo daugiau vandens.

Pridėjau tris kiaušinius, tris šaukštus grietinės, saują pjaustytų krapų ir petražolių, truputį druskos, juodų pipirų. Sumaišiau. Jei masei trūksta vientisumo, galima pridėti truputį miltų. Kai sugalvojau tai padaryti, sužinojau, kad miltų neturiu.

Suformuotus kotletus voliojau džiūvėsėliuose.

Kepiau paprasčiausiame saulėgrąžų aliejuje. Iki atrodys skaniai.

Dar lygiagrečiai išsiviriau bulvių košės. Retai ją valgau. O šįkart kaip tik ir atliekamo pieno turėjau.

Vienas nykiausių įrašų ever. Tobulinsiuosi ta kryptimi.

Ryšium su dalyvavimu šioje pramogoje, įgijau galimybę susirinkti norimus grybus, o ne vėl gauti kalną voveraičių. Ir taip visi jauni gražūs kazlėkiukai, lepšiukai, baravykai, raudonikiai labai greitai buvo nusavinti. Negaliu nupasakoti, kaip labai buvau pasiilgusi šitų grybų.

Turbūt maždaug visuose namų ūkiuose dažniausiai naudojamas miško grybų vartojimo būdas – kepimas. Nes tai paprasta ir greita. Ir tinka prie bulvių. Aprašau šįkart, kaip tai darau aš. Jei jūsų namuose įprastas kitoks ruošimo būdas, pasidalinkite juo komentaruose – galbūt padėsite atrasti ką tai naujo ir skanaus.

Nemenką svogūną smulkiai supjaustytą apkepinu aliejuje. Na, kol pageltonuoja ir žiūrint į jį mintyse atgimsta nebe pjaustymo ašaros, o saldokas skonis.

Lygiagrečiai užstatau virti bulves.

Verčiu į keptuvę grybus. Kazlėkiukus ir panašų gėrį prieš tai reikia truputį apvirti. Visai trumpai, kol grybai čiut susitrauks. Baravykus galima sumesti žalius. Voveraites derėtų trumpai apvirti. Na, aš jas kepu žalias, bet aš galiu ir varžtus valgyti, o normaliems žmonėms su standartinės komplektacijos skrandžiu, voveraites geriau nuvirti.

Kepu juos iki pradeda atrodyti ne tik virti, bet ir apkepti. Paskaninu grietinėle. Dažniausiai naudoju sojų grietinėlę. Nes ją patogu ilgai laikyti. Paskaninu žolėmis. Dažniausiai naudoju petražoles ir krapus. Nes juos randu šaldytuve. Paskaninu pipirais. Druskos dėta buvo dar grybų virimo metu.

Bulvės išvirė. Joms, tiesa, irgi bišk krapų verta nepamiršti palikti. Sėkmingai persivalgau. Nebūtų dabar jau po penkių, eičiau pietų miego.

Grybų valymo patarimas. Grįždami iš miško, sustokite Senukuose ir nusipirkite lateksines vienkartines pirštines. Čia ne tos šiugždančios, o minkštos. Plonos, permatomos. Puikiai. Tikrai bus smagiau, nei dar kelias dienas po grybinio savaitgalio slėpti rankas nuo bendradarbių.

Kiaušinis, dešra, prieskoniai, kas_norite keliauja į formą. Trynį pradurti būtina tik kepant mikrobangų krosnelėje, nes ten negalima kepti nieko su apvalkalu.

Forma šaunama į įkaitintą orkaitę. Vidutinis karštis. Čia sunku stipriai nepataikyti, nes kepama labai trumpai, gal vos dešimt minučių. Nebepamenu tiksliai, bet šiuo atveju vaizdas pro orkaitės stiklą gali pasakyti daugiau, nei laikrodis.

Būna dalykų, kurie ir šiek tiek gražiau išsiima iš formos, bet šitą smulkią netektį man psichologiškai kompensavo mintis apie tai, jog kepime nenaudojau riebalų (rūkytos dešros riebalai čia juk nesiskaito).

Supjaustomos trys bulvės belekokiais gabaliukais. Mėgstu bulves ne skusti, o tik šepečiu nušveisti.

Jos užpilamos mažu kiekiu saulėgrąžų aliejaus ir prieskoniais. Naudojau Forest Blend mišinį (čiobreliai, rozmarinai, grybai, kt.) ir čiut kuminų. Žiūrėkit, kad tarp prieskonių būtų ir druskos. Išmaišiau dubenėlyje.

Bulvės keliauja į folijos lakštus. Mėgstu foliją lengvai įlenkti linijomis, per kurias vėliau lankstysiu, – aiškiau, į kurią vietą produktus dėti, ir į skardą tinkančia forma supakuoti lengviau.

Pradžioje supakavau ne mirtinai – dar ketinau kapstytis tuose folijos vokuose. 10 min. orkaitėje ant vidutinės ugnies.

Ant poros gabalėlių žuvies išspaudžiama pusė citrinos. Naudojau grenadierius iš tos pačios pakuotės.

Keletas pievagrybių nulupami ir stambiai supjaustomi. Jei mažiukai, tai ir visai pjaustyti nereikia.

Žuvis pabarstoma druska, pipirais, džiovintais krapais.

Apkepė bulvės. Susikaupus ir nekreipiant dėmesio į karštus garus atsargiai atidaromos pakuotės. Folijos derėtų nesuplėšyti.

Ant bulvių dedama prieskoniuota žuvis ir pievagrybiai.

Dabar jau sandariai užpakuojama ir šaunama į orkaitę dar 10-čiai minučių.

Šitaip šitaip va ir va kaip taip skaniai atrodo.

Truputį bijojau, kad bus sausoka, bet taip nenutiko. Gerai buvo.

Trys gabaliukai žuvies. Naudojau šaldytus glazūruotus grenadierius be galvų. Mano supratimas apie žuvį apskritai yra labai kuklus, o šitiems tiesiog praeitą savaitgalį buvo akcija Maximoje. Manau, gerai sueitų daugelis rūšių baltos žuvies. Žinoma, atšildžiau. Išspaudžiau ant jų gerą pusę citrinos. Palikau trumpam.

Tuo tarpu pasiruošiau kitus ingredientus. Puslankiais supjausčiau du svogūnus.

Burokine tarka sutarkavau penkias morkas.

Ant sviesto apkepiau morkas ir svogūnus.

Kiekis tai yra didelis, bet ketinau apsieiti bė jokio papildomo garnyro, o tik su šitomis daržovėmis.

Nupyliau sunką nuo citrinuotos žuvies. Pabarsčiau trupučiu druskos, maltų juodų pipirų bei džiovintais krapais. Iš visų pusių. Sudėjau ant morkų, sudėtų ant folijos gabalų. Ne visas apibarsčiau sezamo sėklomis.

Gražiai supakavau.

Kepiau 15 min. vidutinio aukščio ugnyje. Gal ir 10-ies užtektų. Išėmusi prakarpiau foliją.

Pabarsčiau trupučiu burokine tarka tarkuoto fermentinio sūrio. Prieš kepimą sezamo sėklomis nebarstytą žuvį, pabarsčiau jomis dabar.

Kepiau dar 5 minutes. Taip ir neapsisprendžiau, ar sezamo sėklas geriau dėti iš karto, ar pabaigoje kepimo. Gal iš karto.

Pagrindinis skonis čia buvo keptų morkų. Tie grenadieniai yra praktiškai be kaulų, išskyrus pagrindinę ašaką ir dar kelis styburiukus turbūt buvusio peleko vietoje, ir tuo pelnė dideliausias mano simpatijas. Šiaip viskas labai gerai derėjo ir likau baisulingai patenkinta.

Sunaudojau:

• 0,5 didelio puodelio ryžių,
• ~200 g jūros gėrybių rinkinio,
• gal 150 g vištienos vidinės filė,
• raudoną svogūną,
• raudoną aitrų pipirą,
• raudoną saldų pipirą,
• raudoną pomidorą,
• tris skilteles česnako,
• truputį petražolių,
• alyvuogių aliejaus,
• 0,2 g šafrano,
• truputį kajeno pipirų,
• truputį druskos.

Alyvuogių aliejuje apkepiau atitirpusias jūros gėrybes. Pora minučių. Išėmiau jas atskirai į lėkštę. Toliau gaminau toje pačioje keptuvėje.

Apkepiau maždaug juostelėmis pjaustytą raudoną svogūną. Pora minučių.

Suverčiau juostelėmis pjaustytą saldžią papriką. Pora minučių.

Iš paskos parėjo juostelėmis pjaustytas pomidoras be sėklų, griežinėliais pjaustytas aitrus pipiras, smulkiai pjaustytas česnakas, juostelėmis pjaustyta vištiena, 0,1 g šafrano. Penkios minutės.

Išėmiau viską į lėkštę pas jūros gėrybes.

Papildžiau keptuvę aliejumi, nes buvo jau beveik sausa. Subėriau nuplautus ryžius, 0,1 g šafrano. Maišydama apkepiau trejetą minučių.

Įpyliau vandens maždaug tris kartus daugiau, nei buvo ryžių. Ta geltona spalva yra nuo šafrano. Ugnį sumažinau iki tokios, kad tik virtų.

Uždengusi viriau 20 minučių.

Subėriau prieš tai išsikeptus ingredientus, petražoles, šiek tiek druskos ir gana kukliai kajeno pipirų. Išmaišiau ir uždengusi palikau dar penkioms minutėms.

Skanu. Labai. Lengvai aitru. Gerai derėjo produktai. Ir daržoves teisingas susirinkau.

Šįkart gaminau makaronus su pomidorais ir špinatais. Tasme, jau pirkau tokius. Juos tiesiog išviriau pagal instrukciją ant pakuotės.

Prie jų iš daržovių srities sunaudojau porą pomidorų, mažiuką baklažaną, skiltelę česnako ir keletą šakelių petražolių.

Stambiai supjaustytą česnako skiltelę minutę apkepiau saulėgrąžų aliejuje.

Apkepiau didelę saują maltos kalakutienos.

Kaip ir kiekvieną maltą mėsą tokiam reikalui, ją susmulkinau apkepimo procese iki neliko stambių gumulų.

Suverčiau kubeliais supjaustytus baklažaną ir pomidorus. Išmaišiau ir kepiau uždengusi gal 10 min.

Per tą laiką daržovės suminkštėjo, išskyrė savo sultis ir pan. Marmalas pasidarė nebe sausas. Įdėjau pjaustytas petražoles, truputį druskos.

Suverčiau virtus makaronus.

Išmaišiau ir dar kelias minutes pašildžiau.

Prieš valgydama pasibarsčiau tarkuotu kietuoju sūriu. Naudojau Džiugą, parduodamą jau smulkiai tarkuotą.

Skanu tai yra. Paprasta ir skanu. Norėčiau padėkoti bičui, kuris išrado makaronus.

Manau dauguma turi silikoninę formą keksiukų kepimui.

Pasikuičiame po šaldytuvą. Aš šiuo atveju radau dešros, kaimiškų lašinių ir pomidoro.

Taigi, į formelę dedame labai plonai atpjautos dešros ir lašinių po gabalėlį, į dugną šakelę petražolės ir griežinėlį pomidoro.

Įmušame kiaušinį ir jo trynį gerai praduriame, nes kitaip bus daug problemų, kaip žinome kiaušinio trynys sprogsta, taigi valysime visą mikrę, o ne valgysime :)

Gerai subadžius trynį dedame o mikrę ir kepame tiek minučių kiek kepame kiaušinių. Jei du kiaušiniai, tai 2 min., jei 6 kiaušiniai, tai 6 min.

Papildomai: patarimai ir receptai, gaminantiems mikrobangų krosnele (PDF).