Išbandėme. Patiko. Kartojome. Svečiams gaminome.

Pradedame nuo ilgiausiai trunkančios dalies – karališkų krevečių paruošimo. Atitirpdyti, jei šaldytos. Procesą paspartina jų užpilimas šaltu vandeniu.

Nuimti kiautą, prapjauti nugarą, išimti „siūlą“.

Įjungti virti vandenį.
Štai tie mano mėgstami makaronai su kalmarų rašalu. Jie ir skanūs, ir atrodo įspūdingai.

Naudojome daug grietinėlės. Ją virinome, kad sutirštėtų.

Suverstos pilkos krevetės greitai paraudonuoja. Nereikia jų ilgai kepinti.

Lygiai kaip ir makaronų nereikia pervirti.

Truputis druskos ir šviežiai maltų juodų pipirų padažui. Truputis druskos verdantiems makaronams.

Išvirę makaronai nukošiami, suverčiami atgal į puodą, į juos supilamas padažas.

Dviem šakutėmis ar pan. padažas išmaišomas makaronuose.

Lėkštėje papuošti ir paskaninti galima svogūnų laiškais. Gardu.

Pirmiausia įjungiamas virti vanduo. Tai turbūt ilgiausiai trunkanti gaminimo dalis.

Šviežia lašiša supjaustoma nedideliais kubeliais.

Apšlakštona šviežios citrinos sultimis.

Keptuvėje išlydomas sviestas ir labai trumpai apkepami žuvies gabalėliai. Įberiama šviežiai maltų pipirų.

Įpilama grietinėlės.

Nom nom kaip gražu. Grietinėlėje troškinama iki padažas būna gatavas (savo pačios nustebimui, VLKK svetainėje radau palaiminimą naudoti žodį „gatavas“).

Vanduo pagaliau užvirė. Sudedame makaronus ir einame pjaustyti svogūnų laiškų. Nuotrauką praganiau, bet juos supjaustyti galima ir be vizualinės medžiagos as talento.

Išvirę makaronai nukošiami ir padalinami į lėkštes. Padažas pilamas ant viršaus. Ir ant paties paties viršaus paberiama supjaustytų svogūnų laiškų.

Labai malonaus skonio patiekalas. Tobulas su atvėsintu baltu vynu.

Taigi patys skaniausi makaronai auga Italijoje, į kurią dabar WizzAir skraidina už itin gerą kainą. Skrydžiai į Milaną – tik nuo 90 Lt. Ir paragausite, ir parsivešite, ir įspūdžiai išliks ilgam.

___________________________________________________

Šiame tekste yra reklamos.

Prasideda viskas nuo džiovintų kiniškų grybų užmerkimo vandenyje. Naudojome 5 vnt. Jei turite šviežių grybų, galite pradėti nuo kito žingsnio.
Tas kitas žingsnis yra šaldytų krevečių užmerkimas šaltame vandenyje. Naudojome 300 g karališkomis arba tigrinėmis vadinamų. Čia vėl: jei turite šviežių, jums pasisekė – galite pradėti nuo krevečių išlukštenimo. Krevečių lukštų neišmeskite, praskalaukite juos vandeniu.

Pamokėlė, kaip išimti krevetės žarną. Na, jos gi irgi kuo tais minta, turi kokį tai virškinimo traktą. Įpjaunama išilgai visos nugaros. Peilio smaigaliu surandamas „siūlas“. Jis gali būti juodas, rusvas, baltas. Ištraukiamas. Krevetė švari.

Užverdamas vištienos sultinys. Turite tikro, pagaminto verdant vištą? Sveikinu. Jį ir naudokite. Kiti susiranda sultinio milteliais. Jei naudojote mirkytus grybus, galite supilti ir mirkymo vandenį – jame daug grybų skonio ir kvapo. Viso pasiruoškite 6 puodelius sultinio.
Sudėkite krevečių kiautus, kad sultinys gautų jų skonio. Kadangi vėlokai užmerkėme grybus, sudėjome ilgiau pavirti ir juos. Verdama 10 minučių.
Po to sultinys nukošiamas, kad liktų skaidrus – be jokių krevečių kojelių, uodegėlių ar kitų trupinių.

Lygiagrečiai ruošiamas įdaras wonton koldūnams. Nuotraukose matomi produktų kiekiai bus truputį didesni, nei tekste, nes pasigaminome daugiau koldūnų užšaldyti.
1/4 puodelio pupelių daigų. Smulkiai supjaustomi.

Kiniškas kopūstas. Tikiuosi, tiksliai išverčiau iš angliško „bok choy“. Jo reikėtų 1/2 puodelio. Smulkiai supjaustyto.

Dar įdedami 2 šaukšteliai smulkiai pjaustyto imbiero, 2 smulkiai pjaustytos česnako skiltelės ir šaukštelis sezamų aliejaus. Šitas geras labai skaniai kvepia. Išmaišoma.

Koldūnams gaminti naudojome pirktą šaldytą wonton tešlą. Ji iš karto supjaustyta mažais kvadratėliais, todėl labai patogu su ja dirbti.
Kraštus paprastai patepu vandeniu, kad geriau suliptų.

Įdėjusi šaukštelį įdaro, sulenkiu į trikampį. Po to užsuku visus tris jo kampus. Arba galite lipdyti visus keturis kampus iš karto. Naudojantis aukščiau nurodytomis produktų kiekių rekomendacijomis, gali reikėti 12+ wonton tešlos lapelių.
Koldūnai paruošti, grįžtam prie puodo.

Į puodą keliauja supjaustyti kiniški grybai. Negaliu užtikrintai pasakyti, ar visų jų grybų, ar tik mūsų naudotų, koteliai lieka kieti, todėl juos nupjauname ir išmetame. Kepuraites supjaustome.

Iš paskos keliauja žirniai su visomis ankštimis. 20 vienetų. Rasite pirkti plokščiųjų ankštinių žirnių (angl. snow peas) – naudokite juos. Na, ir krevetės. Dabar tegu visi šitie produktai vėl užverda. Druskos nereikia.

Palengva sudedame koldūnus. Jie išvirs per 3-4 minutes. Supylus sriubą į dubenukus, ji papuošiama pjaustytais svogūnų laiškais.

Skanu, labai skanu.

Tai pirmiausiai buvau įgaliota nupirkti šviežių moliuskų. Kadangi ruošiant maistą jie turi būti dar gyvi, įsivaizdavau, kad turiu jų ryte bėgti pirkti į žuvies turgų, į kurį jie atvežami tiesiai iš jūros. Ne visai taip. Taip, jų galima nusipirkti turguje. Bet dažniausiai jie būna jau sufasuoti dėžutėse po porą kilogramų ir gali išbūti gyvi tose pakuotėse ir savaitę, jei ne dar ilgiau.

Ir tikrai jie buvo dar gyvi – kaišiojo kokius tai straubliukus, uždarinėjo geldeles. Negyvus, t.y. į jokį kankinimą nereaguojančius, reikia išmesti. Dar juos gražiai kempine nuplovėme po bėgančiu vandeniu.

Šitos dėžutės masė – 2 kg. Bet du žmonės nuo to tikrai nepersivalgė. Tik maža dalis to svorio yra realiai valgoma.

Supjaustėme daržoves. Dalyvavo morkos, česnakai, saliero kotas ir poras.

Tikrai reikės didelio puodo. Labai didelio.

Pirmas į įkaitintą alyvuogių aliejų keliauja česnakas. Iš paskos suverčiamos kitos daržovės.

Baltas vynas. Supylėme gan nemažai. Gal stiklinę. Na, nes jis labai tinka. Ir truputį vandens.

Puode viskas smagiai troškinasi. Dedame kitus prieskonius: šaukštelį biraus sultinio, lauro lapelių, šviežiai maltų juodųjų pipirų, gvazdikėlių, šafrano, čiut druskos.

Suverčiame pačius moliuskus. Kol daržovės vis dar al dente. Gerai išmaišome. Reikėtų uždengti, kad tikrai visi moliuskai gautų pakankamai karščio. Tai vat šituo metu, tie vis dar gyvi moliuskai, iš strioko dėl karščio, atsidarinėja savo geldeles. Po kelių minučių atidengę puodą, rasite moliuskus svetingai atvėrusius savo kriaukles. Jei po virimo kai kurie moliuskai vis tiek liko užsidarę, vadinasi pirminę atranką atlikote ne kruopščiai ir ne visus negyvus moliuskus išmetėte.

Pabaigai dar šviežių pakapotų petražolių truputį.

Imate puodą nuo viryklės ir keliaujate prie stalo. Prieš tai jį kas nors turėjo padengti. Dargi išmokau, kad šakute, pirštais ar dar kokiais netinkamais įrankiais išsilukštenti reikia tik pirmą moliuską. Vėlesnius iš geldelių išimti galima naudojant to pimojo geldelę (laikant kaip pincetą).

Labai labai skanu. Vėliau Belgijoje valgėme restorane moliuskus su porų ir grietinėlės padažu, rodos. Iš tikrųjų, jautėsi tik svogūnai. Dar kartą įsitikinome, kad mūsų paruošti buvo labai labai skanūs.

Irgi pirmiausiai pasimatavome ingredientus. 200 g cukraus pudros arba cukraus.

200 g kokoso drožlių.

3 kiaušinių baltymai ir žiupsnelis druskos.

Kiaušinių baltymų reikalas suplakamas mikseriu iki standžios konsistencijos.

Suberiamas cukrus, supilamos išspaustos citrinos sultys ir vėl plakama. Putos tuomet labai žaviai žvilga. Praktika rodo, kad, pamiršus citrinos sultis, sausainiai vis tiek būna labai skanūs.

Suberiamos kokoso drožlės ir išmaišoma. Mikseris nuotraukoje naudotas tik pamaišymui, jau neplakėme.

Po 2 šaukštukus į rankas ir formuojam sausainius. Dėjome į skardą ant pliko popieriaus, jokių riebalų ar pan. Sausainiai truputį pučia, palikite tarp jų truputį vietos.

Šaunami į gerai įkaitintą orkaitę. Kapami 180 C temperatūroje iki gražiai pageltonuos. Nuo popieriaus gražiau juos nuimsite jau atšalusius.

Neįtikėtinai skanūs. Labai labai. Laikyti juos geriau uždaroje dėžutėje, nes atviroje džiūva ir tampa kietesni.

Tai mano tobulas austras pasakojo, kad jie pradeda kepti sausainius du mėnesius prieš Kalėdas ir kepa kasdien pagal du receptus. Ar kažkaip panašiai. Na, gal tik visą gruodį ir iš viso pagal 10 receptų. Bet, žodžiu, labai daug ir įvairių.

Pradžioje pasimatavome ingredientus. 150 g cukraus.

400 g miltų. Net rašyti juokinga. Praktiškai konspektuoju tai, kas parodyta nuotraukose. O ne naudoju nuotraukas tekstą paaiškinti.

200 g sviesto.

80 g maltų lazdyno riešutų. Šito esminio ingrediento Olandijoje ieškoti teko ilgai. Panašu, kad jie čia tokių nevalgo. Labai nenuostabu, jie čia minta pagrinde sumuštiniais ir pienu. Ir šiaip ne veltui Olandija savo virtuve negarsėja ir turbūt jokiame užsienyje nerasite prašmatnaus ir savimi besididžiuojančio olandiško restorano. Pagaliau vienoje specializuotoje parduotuvėlėje pavyko tų velnio riešutų rasti, vietoje juos ir sumalė.

Sviestas gabaliukais supjaustomas į miltus. Nepamirštame trupučio kepimo miltelių.

Ir peiliu juose sukapojamas, išmaišomas ir visaip kitaip suminkomas.

Suberiamas cukrus.

Reikalingi tik tryniai. Dviejų kiaušinių. Baltymus pasidėkite kokiems kitokiems reikalams. Dargi nuotraukose nesimato, bet taip pat dalyvavo 2 šaukštai ar vos daugiau pieno.

Galiausiai suberiami ilgai ieškoti lazdyno riešutai.

Ir visi ingredientai sąžiningai išminkomi.

Tešlos gumulas susukamas į virtuvinę plėvelę ar ką kitą, kad nedžiūtų, ir paslepiamas kuriam laikui šaldytuve. Tegu ten pabūna, pailsi.

Atšalusią tešlą traukiame dalimis iš šaldytuvo. Tasme, atsipjauname dalį, o likusią slepiame atgal. Tą atsipjautą suminkome į dešrą. Būtent suminkome, o ne ramiu veidu iškočiojame, nes kuo daugiau ją tąsysite ir voluzosite, tuo daugiau ragelių sutrupės. Darant tą dešrą dargi verta tešlą paspausti, papresuoti, kad ji labiau į vieną gabalą suliptų.

Tešlos juosta pjaustoma gabaliukais, o iš jų daromi rageliai. Ir vėlgi – nekočiokite tų ragelių – tešla labai trapi, byra. Spausdami tešlą suformuokite ragelius ir klokite į skardą. Jokių riebalų, jokių miltų ant popieriaus nereikėjo.

Kepami 180 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje iki pageltonuos / gražiai paruduos.

Iškepę pusmėnuliai keliauja į lėkstę su cukraus pudra ir vaniliniu cukrumi. Labai normaliai pudros sunaudojome. Pusmėnuliai joje ne voluzojami, o šaukštu iš visų pusių apiberiami. Padarykite tai kol pusmėnuliai karšti.

Bais skanu buvo. Bijojau, kad bus labai saldūs, bet taip nebuvo. Patiko.

Kadangi sausi, tai ir laikosi gana ilgai.

Naudojamos daržovės:

• moliūgas (sudėjau pusę, kitąkart dėsiu visą),
• pora morkų,
• saldi bulvė,
• pora skiltelių česnako,
• truputis imbiero (trečdalis to nuotraukoje),
• truputis raudonų lęšių.

Lęšius reikėtų užmerkti bent prieš pusvalandį.

Į užvirusį vandenį dedu sauso sultinio. Ragavau ir su jautienos sultiniu, ir su daržovių – abu tinka. Jei verdate mėsą, jos sultinys irgi tiks.

Daržovės supjaustomos patogiais gabalais ir suverčiamos į verdantį sultinį. Būtinai aptaškant sieną prie viryklės. Lęšius galima dėti pabaigoje, nes jie, pasirodo, gana greitai išverda.

Štai tokio tirštumo reikalas verda. Iš jo bišk per skysta sriuba gavosi. Kitąkart naudosiu mažiau vandens.

Pagardinimui, visai ne mažiau svarbiam, turėtų būti naudojamos pirmiausiai moliūgo sėklos, o po to jau ką turite – sezamo sėklos, migdolai, saulėgrąžos, kedrinės pinijos ir pan. Migdolus reikėtų perskelti, nes bais dideli gaunasi palyginus su kitomis sėklomis.

Šitą gerą reikia apkepti sausoje keptuvėje. Labai patogu tai padaryti, kol verta daržovės. Į keptuvę reikėtų pirmiausiai dėti stambiausias sėklas, nes smulkios, sudėjus jas irgi pradžioje, gali sudegti. Pabaigoje įberiama daržinės ciberžolės, a.k.a. kurkuma.

Dar pagardinimui naudojamas kietas ožkos sūris. Jis labai maloniai aptirpsta karštoje sriuboje. Ir, ne, kietas ožkos sūris nesmirda.

Suminkštėjus daržovėms, pasitelkiamas blenderis ir galutinai apdergiama virtuvė.

Sutrinta sriuba pilstoma į dubenėlius ir užbarstoma sėklomis bei sūriu. Skonis neišpasakytas. Tai yra mano naujas mėgstamiausias receptas. Tik čia ji tokia skysta gavosi. Kai man ją pagamino pirmąkart, šaukšte košė stovėjo. Vat tokia yra teisinga sriuba.

Toliau publikuojama eilė receptų geram orui. Kai kurie jų stipriai nustebino. Pasirodo, iš arbatos galima padaryti praktiškai desertą ar kokteilį. Nerealiai.

Mėtų arbata

Pasiruošti 0,7-0,8 litro mėtų arbatos, joje ištirpinti 2 kupinus šaukštus cukraus. Arbatą atšaldyti.
Supilti į stiklinius puodelius (bus 2-4 puodeliai, priklausomai nuo dydžio). Tada į kiekvieną supilti po 1-1,5 valgomojo šaukšto šviežiai išspaustų citrinos sulčių, po 15-20 ml mėtų likerio ir sudėti ledukus. Jeigu arbata bus stipriai atšaldyta, ledukų reiks mažiau, o jiegu norėsis dar šaltesnės – daugiau.
Arbatos puodelį galima papuošti citrinos žievele ir mėtos lapeliais ar šakele.

Atsiuntė Silvija.

Putojanti mėtų arbata (4 porcijos)

Reikės: 0,5 litro mėtų arbatos, 200 ml gazuoto vandens, 120 g cukraus, 80 ml citrinos sulčių, kelių mėtos šakelių (lapelių).

Užplikyti mėtų arbatą, leisti pritraukti. Pridėti cukraus. Kai arbata atvės, supilti citrinos sultis ir gazuotą vandenį.
Į stiklinius puodelius arbatą išpilstyti, pridėti ledukų ir papuošti citrinos žievele ir mėtos lapeliais ar šakele.

Atsiuntė Silvija.

Ledai arbatoje

4 porcijoms reikia: mėgstamo skonio ledų, 0,5 litro stiprios šaltos juodos arbatos, cukraus, grietinėlės ir, priklausomai nuo to, kokio skonio ledai, su jais susijusių papuošimų (pvz., jeigu ledai mėlynių skonio, galima papuoši keliomis melynių uogomis ir t.t.).

Į stiklinius puodelius įdėti po vieną arbatinį šaukštelį ledų, užpilti pasaldinta arbata ir užpurkšti grietinėle. Aš naudoju „DaDu“ ledus.

Atsiuntė Silvija.

Arbata su ananasų sultimis ir pienu (1 porcija)

50 ml ananasų sulčių ir 2 šaukštus pieno supilti į nesaldžią atvėsintą stiprią juodą arbatą.
Tada dar viską palaikyti šaldytuve. Ledukų nereikia.

Atsiuntė Silvija.

Arbata su kiaušiniu (2 porcijos)

Išplakti 2 trynius su 100 g medaus, užpilti 2 puodeliais juodos arbatos, išmaišyti, dėti ant viryklės ir, nuolat stipriai maišant, supilti dviejų citrinų sultis. Kai arbata atrodys, kad jau užvirė – po pirmųjų burbuliukų, nuimti nuo viryklės ir atvėsinti.
Tada supilstyti į taures arba stiklinius puodelius, leisti atšalti šaldytuve.
Prieš patiekiant uždėti kiaušinių baltymus, išplaktus su cukrumi, šiek tiek citrinos sulcių ir citrinos ar apelsino cedros.

Atsiuntė Silvija.

Arbata su kardamonu ir cinamonu (4-6 porcijoms, priklausomai nuo puodelių, iš kurių bus geriama arbata, dydžio)

Reikia: 4-6 puodelių vandens, 4-6 juodos arbatos pakelių (kiek bus geriančių, tiek reikia ir vandens, ir arbatos pakelių), 1 puodelio arba 4-6 šaukštelių kondensuoto (sutirštinto) pieno, 4-6 gabaliukų arba šaukštelių cukraus, po 2-3 šaukštelius cinamono ir kardamono, ledukų.
Geriausia naudoti tik juodąją arbatą, jeigu bus naudojama kita, bus ir kitas skonis.

Užverdamas vanduo ir juo užpilama arbata ir kardamonas. Įdedama cukraus. Laikoma 5-7 min., kol pritrauks. Tada arbatos pakeliai išimami ir leidžiama arbatai atvėsti. Kol ji šilta, įdedama cinamono. Viskas išmaišoma.
Norint greitai pasidaryti tokios šaltos arbatos, vėsinti ją geriausia šaldytuve arba vėsioje patalpoje. Į 4-6 stiklinius puodelius įdedama ledukų ir supilama arbatos tiek, kad dalis puodelio (na, maždaug ketvirtis) liktų tuščias – reiks dar įdėti kondensuoto pieno – po šaukštą į kiekvieną puodelį.
Patiekti nemaišius, užbarsčius dar kelis grūdelius cinamono. Pikantiškas skonis. Skanaus.

Atsiuntė Silvija.

Gaivinanti imbiero arbata (4 porcijos)

Reikės: piršto ilgio imbiero šaknies, 1 litro vandens, 4 šaukštų žaliosios arbatos, medaus, citrinos sulčių, citrinos skiltelės (papuošti).

Imbierą nuskusti ir supjaustyti plonais griežinėliais, sudėti į vandenį ir užvirti, tada tuo vandeniu užplikyti arbatą ir leisti pritraukti 3-5 min. Tada pasaldinti medumi, išmaišyti, nukošti ir atšaldyti.
Prieš patiekiant, įpilti citrinos sulčių. Stiklinę ar stiklinį puodelį papuošti citrinos skiltelėmis.

Atsiuntė Silvija.

Apelsininė arbata su džinu (2-4 porcijos)

Formelėse užšaldyti šviežiai išpaustas apelsino sultis.
Pasiruošti 1/8 litro juodos arbatos ir joje ištirpinti 2 arbatinius šaukštelius cukraus. Arbatą atšaldyti.
Supilti į aukštą taurę, sudėti į ledukus sušalusius apelsino sulčių gabaliukus, įpilti 20 ml džino ir pusės apelsino sultis.

Atsiuntė Silvija.

Arbata „2in1 ir mineralinis“ (4 porcijos)

Reikia: 2 arbatinių šaukštelių juodosios arbatos arbatžolių, 1 šaukštelio imbiero miltelių, cinamono (ant šaukštelio galiuko), 4 gvazdikėlių, 1 šaukštelio mėtų arbatžolių, 1/2 litro vandens, cukraus, 3 citrinų sulčių, mineralinio vandens ir ledukų.

Arbatžoles atskiruose induose su prieskoniais užplikyti. Leisti pritraukti (ne trumpiau kaip 5 min., maždaug iki 10 min). Pagal skonį įdėti cukraus.
Kai abiejuose induose gėrimas atvės, jį nukošti, supilti į vieną indą, įpilti citrinos sulčių ir mineralinio vandens. Išmaišyti ir išpilstyti į puodelius, įdėti ledukų.

Atsiuntė Silvija.

Šalta arbata su medumi (4 porcijos)

Sumaišyti litrą juodosios arbatos su 175 g medaus ir 4 citrinų sultimis (pagal skonį).
Atšaldyti, išpilstyti į stiklines su ledukais.

Atsiuntė Silvija.

Šaltos arbatos patarimai

Daugeli šaltų arbatų ruošiu iš atminties ir iš akies. Dažniausiai jos būna:

• be cukraus ir… sušaldomos į ledukų formeles. Išiimu iš šaldytuvo, sumetu į puodelį, įmetu medaus, išspaudžiu citrinos sulčių arba įmetu citrinos riekelę, suteleškuoju ir… sušildau rankose – arbata ima tirpti;
• vasarą visada išnaudoju užsigulėjusias arbatas, užplikau ir palieku atvėsti, kai reikia įsipilu;
• jeigu arbata raudona, šaldydama jai ledukus, įlašinu raudonos spalvos maistinio dažiklio – ledukai būna ryškiai raudoni ir per stiklinį puodelį jie arbatoje aiškiai matomi;
• mėgstu sumaišyti skirtingų rūšių arbatas, pavyzdžiui, juodą su žalia, žalią su rooibos ir t.t.;
• dažnai užplikau paprastą arbatą, bet stiprią, ir į ją supilu uogų, vaisių nuovirą arba ją užplikau su prieskoniais;
• mėgstu greitas šaltas arbatas – įpilama kokio sirupo, įmetama ledukų (labai skanu su slyvų sirupu paparasta juoda arbata);
• arbata gali buti paparasta, bet ji bus skanesnė, jeigu bus papuoštas puodelis, taurė ar kitas indas, iš kurio ji bus geriama;
• apie mėtų (melisos ar pipirmėčių) arbatą. Labai apsimoka mėtų lapelius ir nutarkuotas citrinos (apelsino) žieveles patrinti su cukrumi (paimti medinį šaukštą ir patrinti) – aromatas neapsakomas.

Atsiuntė Silvija.

Citrinų-mėtų šalta arbata

Reikės:

• 1 nuluptos citrinos,
• 2-3 stiklinių atvėsusios arbatos (labai tinka raudonoji ir be cukraus),
• cukraus (pagal skonį),
• mėtų (pagal skonį),
• 1,3l vandens.

Į mikserį įdedame citriną. Ją, įjungę mikserį, negailestingai sumalame. Tada pilame vandenį ir arbatą. Vėl viską išmaišome. Pilame cukraus, sudedame mėtų lapelius. Paragaujame. Jei cukraus mažai, įsidedame dar tiek kiek norime.
Nukošiame gėrimą, supilame į butelį ir be jokio saiko pridedame ledo kubelių. Butelį sukratome ir gėrimas paruoštas! Jei norima tikros atgaivos, patartina keletą valandų butelį palaikyti šaldytuve.

Atsiuntė Tomas.

Šalta arbata – sangria wannabe

Reikės:

• 1 l obuolių sulčių (gali būti ir iš pakelio, bet geriau iš stiklainio, kurį įdavė močiutė),
• 1 pakelis/maišelis juodos arbatos (arba Earl Grey),
• po pusę: citrinos, laimo, apelsino (supjaustytų griežinėliais),
• 1 cinamono lazdelė (nebūtinai),
• keletas mėtų šakelių (nebūtinai).

Ką daryti:
Užkaiskite obuolių sultis ir, vos pradėjus virti, iš junkite. Įdėkite maišelį arbatos, vaisius, cinamono lazdelę ir dalį mėtos šakelių. Nuimkite nuo ugnies ir leiskite atvėsti.
Atvėsus išimkite arbatos maišelį, cinamono lazdelę ir mėtas. Į ąsotį pridėkite ledo ir supilkite arbatą. Įmeskite likusias mėtos šakeles.
Jei norite paeksperimentuoti Ispaniška tematika – įpilkite vaisvandenių (pvz., „Fantos“) ar vaisių skonio gazuoto mineralinio (pvz., „Vichy“).
Skanaus!

Lauros receptas.

Šalta arbata su „Schweppes ginger ale“

Reikia:

• 0,5 l žalios arbatos su citrina (rekomenduoju „Twinings Green tea & lemon“ pakeliais),
• Rudo cukraus pagal skonį,
• 0,5 Schweppes Ginger ale,
• Daug daug ledukų.

Užplikyt arbatą, palaukt kol pritrauks, įbert cukraus, primest ledukų, kad atšaltų o pabaigoj pripilti „Schweppso“, dar ledukų ir makt makt gaivintis.

O dar šią vasarą atradom, kad jei reikia eit į lauką tai norint išgyventi ir nemirt iš karščio, į termosus galima ir šaltus gerimus pilt, su visais ledukais, mmm, ledinė gaiva vidury peklos yra gerai!

Autorė iš shiny.lt.

Paprasta, bet su poveikiu

Paprasčiau nei paprasta. Užvirti vandenį, įdėt keletą melisos lapų, pagardint medum ar cukrum, jei reikia, ir atšaldyt.
Iš patirties sakau, jog poveikis tikrai jaučiamas.

Atsiuntė Paulius G.

Kompotas

Taigi šalta arbatikė yra kompotukas iš fantastiškų tiek miško, tiek sodo uogyčių. Pagal skonį cukriuko ir liuks.

Linos idėja.

ManoKnyga.lt tuo tarpu ir knygą į temą gavo – „Gaivieji gėrimai: limonadas, smutis, frapė, džiulepas, šerbetas, gira“.
Nuotrauką įrašo iliustravimui nugvelbiau iš Flickr.com nario House Of Sims.

Naudojam spagečius (kiek ketiname suvalgyti), pesto padažą (sudėjau porą šaukšų) ir kedro riešutų (nedaug, gerą žiupsnį). Šiaip tai lietuvių kalbininkai palaimino pavadinimą „kedrinės pinijos“.

Jau išmokau, kad skaniausias pesto – iš Genujos. Tai dabar ant etikečių ieškau, kad būtų parašyta bent jau „a la Genovese“.

Pasūdytame vandenyje išvirti spagečiai nukošiami kiaurasamtyje. Suverčiami atgal į puodą. Krečiamas pesto ir kedrinės pinijos. Gerai išmaišoma. Valgyti greitai, nes greitai šąla.

Pradedu nuo tešlos. Visoms picoms darau tešlą pagal vieną receptą – miltai + birios mielės + biškytis cukraus + biškytis druskos + alyvuogių aliejus + labai šiltas (ne verdantis) vanduo.

Suminkau į šiltą gumuliuką ir palieku kilti.

Išsipūtusį gumuliuką iškočioju į pagrindą.

Kočioju ir kepu ant popieriaus, nes neturiu dabar picos skardos ir kepu orkaitėje ant grotelių. Kol supjaustysiu reikalingus produktus, dažnai įkišu pašilti į tik tik kaistančią orkaitę. Kad vėl truputėlį išsipūstų. Bet šiaip mielinėms picoms orkaitės iš anksto nešildau.

Joks italas manęs gaminti Margaritos nemokė, todėl šita gali būti kiek nutolusi nuo originalaus recepto. Na, gerai ji tikrai yra Margarita my way, nes naudoju ne tik standartinius ingredientus. Svarbu gi, kad man patinka.

Pagrindą patepu aliejumi iš konservuotų džiovintų pomidorų indelio. Paprastai jie būna saulėgrąžų aliejuje.

Ant viršaus kraunu pjaustytus pomidorus, pjaustytą mocarelą ir kitus šaldytuve rastus sūrius. Šįkart tai yra koks tai jaunas fermentinis ir kietas sūriai. Dar papjaustau džiovintų pomidorų iš to paties indelio. Ne per daug.

Paplėšau kelis lapelius nuo palangės baziliko ir pašlakstau Tabasco padažu. Šitas geras duoda bais gerą kvapą ir truputį aštrumo.

Kepu iki atrodo skaniai. Tai yra gal 10 minučių, gal daugiau. Nustatau 200 pagal Celsijų.

Toliau galite pavydėti.

Taisyklės labai paprastos. Atsiųsti man šaltos arbatos gamybos receptą. Arbata gali būti bet kokia – žalia, raudona, juoda, mėlyna. Ir iš bet ko – arbatžolės, žolės, uogos, agurkai, moliūgai ir t.t. Pagrindiniai reikalavimai – kad gautųsi skani ir nereiktų važiuoti į Iraną specialių ingredientų.

Receptus siųskite el. paštu dovile @ pragarovirtuve.lt iki rugpjūčio 29 d. Nedelskite – dvi savaitės vasarą išgaruoja labai greitai. Po to jie visų džiaugsmui ir gaivai bus paskelbti viešai, o nugalėtoją išrinks pragarovirtuve.lt ir manoknyga.lt šaltos arbatos ekspertų komisija. Labiausiai patikusio recepto autoriui super prizas – 30 Lt vertės dovanų kuponas knygyne ManoKnyga.lt.

Iced Mint Tea nuotrauka sumedžiota Flickr.

Papildyta 2010.09.06
Konkurso rezultatai ir šaltos arbatos receptai.

Šią vasarą atrasta iš naujo. Ir jau tapo sezono mėgstamiausiu gėrimu.

Nes šalta, gaivesnė už alų ir mažiau alkoholio nei vyne.

Tešlai paruošti yra du būdai:

1. Atsikeli vėlokai, tešla būna jau šaldytuve.
2. Produktai: 160 g miltų, 1 a. š. druskos, 160 g margarino, 160 g sausos liesos varškės, 1 kiaušinio trynys. Visus produktus sukti mikseriu (tuo spiraliniu antgaliu) iki vientisos masės, suvynioti į foliją ar popierių ir paslėpti šaldytuve. Bent valandai

Džiovintus grybus bais patogu išsivirti iš vakaro. Ruošiant įdarui juos reikia smulkiai supjaustyti. Galvojau, kad tai svarbu tik tiek, kad kramtyti daug nereikėtų, bet mama sakė, kad stambiai sukapotus ir į pyragėlius sutalpinti būtų nepatogu.

Ir svogūną reikia susipjaustyti. Dar smulkiau.

Tada viską į keptuvę ir čirškinti iki malonaus kvapo ir skonio įdaro.

Kai atvės, įmušti kiaušinį, druskytės.

Toliau. Pasibarstyti stalą/lentą miltais (tik bišk mažiau nei nuotraukoje) ir kočioti. Ilgai ir nuobodžiai – kočioti, perlenkti, kočioti, dar triskart tą patį. Ir tešla vis neturi sušilti.

Jau gerokai pavargus ir išalkus, vėl išsiimti iš šaldytuvo tešlos gabalą, jį iškočioti, neperlenkti ir supjaustyti kvadratėliais.

Čia lyg ir aišku – krauti ant jų grybų ir perlenkti. Kraštus užspausti.

Pyragėlių viršų patepti plaktu kiaušiniu.

Į elektrinę orkaitę. Jokių navarotų, 200 C. Gal 20 min., na, kad gražiai pageltonuotų.

Bais skanu. Dingsta bematant. Jei trumpam nusisuki – tai dingsta nematant.

Daug metų įsivaizdavau, jog egzistuoja vienintelis jų paruošimo būdas – virtos ir apkeptos džiūvėsėliuose. O pastaruoju metu ruošiu jas tik taip, kaip čia aprašysiu.

Nukapojami ankščių galiukai ir išplaunamos.

Verčiamos į verdantį vandenį ir verdamos iki suminkštėja. Ne, nežinau, kiek laiko – ragavau.

Nupilamas vanduo.

Truputyje sviesto trumpai apkepamas nelabai smulkiai pjaustytas česnakas. Čia sunaudojau, rodos, tris dideles skilteles. Žodžiu, kiek norite.

Suverčiamos apvirtos ankštinės pupelės. Druskos, juodųjų pipirų. Mano šiuo metu naudojami kokie tai šiek tiek net aštrūs. Kepama maišant. Na, kad bišk apkeptų. Česnakas tuo metu kažkaip nei tai karamelizuojasi, nei tai paskrunda, nei sugalvoju, kaip tai dar pavadinti, bet gaunasi labai skaniai.

Tinka kaip garnyras arba pagrindinis patiekalas, jei norisi ko lengvo ir tingisi gaminti. Labai greitai paruošiamas valgis. Ankštinės pupelės greitai ir šąla, todėl pasigaminus reikia valgyti, o ne televizorių spoksoti ar telefonu pliurpti.

Daržoves rinkausi iš to, ką radau namuose. Sunaudojau vieną morką, vieną bulvę, saują ankštinių pupelių. Pastarosios liaudyje dar vadinamos šparaginėmis pupelėmis. Tikiu, jog labai skaniai gali pavykti ir su kitokiu daržovių rinkiniu. Kol užvirė joms skirtas vanduo, visas supjausčiau nedideliais gabaliukais, kad išvirtų vienodai greitai.

Sudėjusi virti pirmąsias, pasirūpinau pora skiltelių česnako ir trupučiu poro.

Daržovės išvirė labai greitai. Nežinau, kiek tai užtruko – ragavau viską. Nupyliau vandenį.

Būčiau kepusi tai ant sviesto, bet pasitaikė vietoje jo nusipirkti kažkokį keistą gaminį. Kažkas lyg tarp sviesto ir taukų. Ech, tas kalbos nemokėjimas. Žodžiu, kepiau ant to kažko keisto. Pirmiausiai sumečiau česnaką ir beveik kartu maltą jautieną. Jos sunaudojau nedaug, gal iki 200 g. Tikiu, jog čia puikiai tiktų ir kiauliena. Taip pat ir ne malta, o smulkiai pjaustyta.

Vos jautiena parudavo, suverčiau daržoves. Trumpai dar pakepiau. Sudėjau porus ir įbėriau prieskonių - kokį tai daržovių mišinį, čiut aštrų, ir druskos truputį. Praktiškai gerai išmaišiau ir išjungiau, kad poras labai nesukeptų.

Bene pagrindinis troškinių minusas – jie nefotogeniški. Nors anoks čia troškinys. Kepinys.

Po šiek tiek kraustymųsi visi tokie dalykai atsidūrė pas tėvus. Vakar mama priminė, kad gal laikas sunaudoti jį. Dar pabaksnojo pirštu į šaldytuve dėmesio prašančią varškę. Ir todėl iškepėm tas bandeles.

Tik po nuotraukos padarymo pagalvojau, ar ne ironiškai atrodo sena receptų knyga ant stalo, kai gaminu bandeles iš gatavo miltų mišinio. Knygą tai aš dėl varškės įdaro atsiverčiau.

Nesupratau, kodėl gaminimo instrukcija ant pakuotės lietuvių, latvių ir estų kalbomis skiriasi nuo instrukcijos anglų ir rusų kalbomis. Valio, kad pirmiausiai paskaičius lietuvišką kilo logiškas klausimas – o tai kur dėti likusią pusę miltų mišinio?

Turi būti taip. Į šilto vandens 250-260 ml supilti 30 g lydyto sviesto/margarino, sausas mieles (prisegtos prie pagrindinio pakelio) ir pusę miltų mišinio. Išmaišyti. Supilti beveik visą likusį miltų mišinį. Pasilikti vos porą šaukštų rankoms minkant tešlą ar jos aptapšnojimui prieš paliekant keltis. Tešla turi nelipti prie rankų. Paliekama 10-15 min. Tinkamas laikas pasiruošti varškės įdarą.

Jam sunaudojau 250 g 9 proc. riebumo varškės, pusę nemažo puodo razinų (pamirkytų, nuplautų), nelabai daug cukraus, porą šaukštų vanilinio cukraus, vieną kiaušinį, nutarkuotą pusės ar daugiau citrinos žievelę.

Sumaišiau viską ir tiek.

Reikia pasiruošti (=ištepti riebalais) skardą. Šitokį jos tepimą sviestu vadinu “tepimu riebalais nagluoju būdu”. Galiu taip daryti tik tuomet, kai mama nemato.

Jau bandelės formuojamos visiškai paprastai. Įdaro labai gailėti nereikėtų, nes pasiruoštą kiekį vos vos sutalpinau.

Suformuotos bandelės pridengiamos, kad neišdžiūtų. Anot instrukcijos, šiltoje patalpoje leidžiama pakilti 1,5-2 val. O jei įkišama į 25 C laipsnių orkaitę, tai užteks ir valandos.

Išsipūsti bandelės turi dvigubai. Todėl dedant jas į skardą reikia palikti pakankamus tarpus tarp jų. Ir tą varškę uždaryti reikia gerai, nes, jei kur bus kraštas prastai sulipdytas, bandelės būtinai išsižios.

Šoviau į 210 C laipsnių temperatūros orkaitę. 20 min. Joms jau iškepus susipratau, kad prieš pašaudama nepatepiau kiaušiniu. Gavosi labai kietu paviršiumi. Tai iškepusias aptepiau vandeniu su labai didele ištirpinto cukraus koncentracija ir uždengiau. Pagelbėjo. Anot instrukcijos, tai reikėjo prieš ir po kepimo apipurkšti vandeniu.

Gavosi paprastos mielinės bulkutės. Nothing special. Saldumo tik tiek, kiek saldų padariau varškės įdarą. Gal ir gerai pusryčiams prie arbatos.

O virtuvėje, spintelėje laukė brokolis. Niekad anksčiau ne tik neviriau, bet gal net nebuvau ragavusi brokolių sriubos. Bet kažką išbūriau. Sriuba gavosi atitinkanti vakaro nuotaiką – prevencija visoms sezono ligoms. Prieš pasimatymą valgyti nevertėtų – po tokios sriubos pabučiuota varlė princu gali ir nebepavirsti.

Brokolio galvą, nemažą, nuploviau ir nupjausčiau žiedynus. Jo kotą irgi viriau, kad atiduotų visą gerą, ką turi.

Dar pasipainiojo bulvė. Nulupau, pasmulkinau. Vienišai morkai artėjo deadline’as. Irgi išviriau. Poro žalią uodegą sultiniui sunaudojau. Jei būčiau radusi namuose juodų pipirų žirneliais, būčiau gal irgi panaudojusi.

Daržoves suverčiau į jau užvirusį vandenį. O to vandens buvo tiek, kad daržovių jis neapsėmė. Kai jos bišk suminkštėjo, tuomet jas beveik apsėmė. Jei kartosiu, manau, pjaustysiu brokolius smulkiau, bei pilsiu vandens dar truputį mažiau, kad sriuba tirštesnė būtų.

Viriau gerų 20 minučių. Tuomet šakute išrankiojau poro lapus, brokolio kotą.

Likusių suplanuotų ingredientų neviriau. Tai buvo poro baltesnės dalies mirtinas kiekis, česnako dvi skiltelės, paskutinės petražolės iš vazono, ~120 g daniško mėlyno pelėsinio sūrio. Tiesiog suverčiau į puodą.

Puode visa tai atrodė nelabai simpatiškai. Įbėriau druskos. Nedaug, nes sūris jau yra sūrus. Ir maltų juodųjų pipirų. Ne tiek, kiek negaila, bet tiek, kad jaustųsi. Ką dar galbūt būčiau bandžiusi, jei būčiau ką nors turėjusi, – kvepiančiuosius pipirus ir muskato riešutą.

Sutryniau blenderiu. Gana greitai ir daugiau nieko nedėjau, tai pakartotinai nebešildžiau.

Gerulė tokia gavosi. Kvape ir pirmame skonyje pelėsinis sūris pridengia visą svogūninį-česnakinį reikalą. Bet ties puse šaukšto liežuvio paviršius pajaučia antigripinį užtaisą. Šįryt, galvodama apie bendrakeleivius, su kuriais automobilyje praleisime bent penkias valandas, pusryčius pasirinkau švelnesnius.

Bandysiu dabar receptą išdėlioti patogiai vienam gaminančiam ir nemultitaskinančiam asmeniui.

Supjaustomi grybai. Viena pakuotė. Kiek matosi nuotraukoje. Na, kiek norite. Mes naudojome ruduosius pievagrybius. Panašūs į įprastus pilkus, bet ne tokie. Ir brangesni. Irgi tiks voveraitės, baravykai ir kiti skanūs.

Supjaustomos petražolės. Visai truputį. Ir česnakai. Trys rimtos skiltelės.

Jautienos, rodos, nugarinė. Ėmėm porą gabalų, kad kaip tik abiems po porciją gautųsi. Apkepta įkaitintame alyvuogių aliejuje (saulėgrąžų aliejaus čia rasti sunkiau ir apskritai supratimas apie aliejų čia stipriai kitoks). Druskos, maltų juodų pipirų. Tinka palikti bišk su krauju.

Apkeptą mėsą reikia paslėpti kur nors šiltai. Labiau tinka ne palangė ar radiatorius, bet šilta orkaitė ar pan.

Dar biškytis aliejaus, grybai, česnakai ir petražolės keliauja į keptuvę. Uostyti ir gėrėtis ir mėgautis aromatu.

Kepti, kol grybai suminkštės. Druskos, juodų pipirų.

Įpilti į grybus ~125 ml balto vyno. Šitoj vietoj buvau maloniai nustebinta fakto, jog tokio tipo poreikių patenkinimui egzistuoja ir parduotuvėse yra randamas namų vynas, patogiose mažatūrėse pakuotėse. Vėl atkreipti dėmesį į nuostabų padažo aromatą.

Grybai kepami iki nugaruos vynas ir pilami ant keptos jautienos. Kirtome su paprastomis salotomis (pomidorai, salotų lapai, druska, pipirai ir, rodos, balzaminis actas).

Gerai buvo. Labai gerai.

Mišinys florentinams ruošiamas lygiai taip pat, kaip ir kepimui orkaitėje. Naudojau: migdolų drožles, linų sėmenis, balto sezamo sėklas, juodo sezamo sėklas, saulėgrąžas. Beveik tiek pat tūrio, kiek sudaro šitie ingredientai, supyliau miltelių florentinams mišinio. Razinų šįkart nedėjau, bet saviapgaulei (atseit, mažiau kalorijų bus) įbėriau keletą šaukštų avižinių dribsnių.

Gerai išmaišytą rinkinį supilsčiau į popierines keksiukų formeles. Gal vieno centimetro storio sluoksniu.

Dar atskirai pasidariau mišinių su saulėgrąžomis ir milteliais florentinams bei su linų, baltų sezamų, juodų sezamų sėklomis ir milteliais. Šituos ir pavadinau kazinakais.

Nuotrauka specialiai tiems, kurie kaip ir aš, išgirdę apie popierines formeles šitam reikalui, išpūtė akis ir paklausė „Popierines? Ir jie gražiai išsiima? Ir prilipusių popieriaus atplaišų nelieka?“

Ir dar panašiai išpūstomis akimis klausiau “O skysčio? Vandens? Jokio?” Patvirtinu, tikrai jokio.

Ir į mikrobangę. Kadangi viduryje besisukančio padėklo visi reikalai kepa greičiau nei išorėje, tai ant savo didžiulės blėkos išdėliojau formeles palei išorinį perimetrą. Šituos kepiau beveik dvi minutes, perpus plonesnius – minutę su trupučiu. Bet kokiu atveju, aprašyti tai trunka ilgiau, nei pagaminti.

Šiuo greitai_greitai_ką_nors_saldaus_prie_kavos ruošimo būdu pasidalino prieskonių, arbatų ir pan. gėrio parduotuvė Delona.

Tam reikalui keptuvėje be aliejaus pakepintos tamsios ciabatta (it.) riekės. Dar labiau tiktų grilinė keptuvė.

Įdaras (topping – en.) darytas iš smulkiai pjaustytų šviežių pomidorų, griežinėliais pjaustytų juodų alyvuogių be kauliukų, alyvuogių aliejaus, trupučio druskos.

O bet šiaip tų užtepų receptai galimi labai įvairūs – ne tik su skirtingai apdorotomis daržovėmis, bet ir visokiais sūriais, kumpiais, tunais, kt.. Ir skanus, ir lengvas, ir visaip kitaip teisingas užkandis.