Pirmas ir sudėtingiausias darbas – išsivirti jautieną. Naudojau kumpį. Už prieskonius dalyvavo žalia poro uodega, penkių rūšių pipirai, keletas lauro lapų, skiltelė česnako, ketvirtis svogūno. Tinka ir kitokie – pagal sitauciją šaldytuve bei spintelėse.

Mėsą dėjau į jau verdantį vandenį. Viriau daugiau kaip valandą. Visą prieskonių velniavą vėliau nukošiau, tačiau sultinio neišpyliau – labai gerai suėjo laisvos interpretacijos sriubai su mėsos kukuliais.

Supjausčiau šiaudeliais jau atvėsusią virtą jautieną, porą didelių morkų bei porą trumpavaisių agurkų. Salotų padažui sumaišyta: daug sojos padažo, trys skiltelės sutrinto česnako, pusės citrinos (jau tingėjau trečiąkart eiti į parduotuvę visos citrinos) sultys, pora šaukštų aliejaus, kiniškų prieskonių mišinys, malta aitrioji paprika.

Mini atradimas – salotų ingredientus ir padažą labai patogu išmaišyti plakimo inde – jį uždarius ir gerai pakračius. Ir visokie agurkų šiaudeliai mažiau susilaužė, ir stalo neapdrabsčiau, ir šiaip labai smagu buvo.

Prieš valgydama pabarsčiau sezamo sėklomis.

Išsiverdate pakelį ryžių (100 arba 125 g.) pagal instrukciją ant dėžutės.

Supjaustote 3 virtas morkas ir 1 šviežią agurką.

Nukošiate, ištgraibote iš sūrimo, atšildote ar dar kaip paruošiate krevetes. Šįkart naudojau rūkytas krevetes, bet puikiai tiktų ir virtos. Šiek tiek krevečių pasilikite krepšelių papuošimui.

Verčiate viską į didelį dubenį, įberiate druskos, prieskonių mišrainėms (nesivarginkite derindami prieskonius ir naudokite specialius mišinius), įdedate majonezo (nepagailėkite), gerai išmaišote.

Užpildote krepšelius mišraine. Jų gatavų galima nusipirkti parduotuvėse. Kepti pačiam – turėtų būti ilgas ir užknisantis darbas.

Papuošimui tinka krapai ir tos pačios krevetės.

Bepildydama krepšelius sugalvojau dar ir paišsidirbinėti truputį. Tai kai kurie krepšeliai gavosi gana linksmi. Tie geltoni – konservuoti kukurūzai.

Jei krepšeliai visai mažuliukai, tai tokio kiekio mišrainės užtektų ~40 krepšelių. Juos perkant svarbu atkreipti dėmesį ar jie ne saldūs. Būna desertiniai, pikantiški ir pan. Tai šitam reikalui desertinių nepirkite.

Imate pusę kiniško kopūsto arba gerą saują salotų lapų. Supjaustote. Jis man taip ir neįdiegė, kad prancūzai salotas plėšo, o ne pjausto. Ir aš taip turėčiau daryti, pagalvojusi vien apie tai, kad prancūzai - viena liekniausių tautų pasaulyje, nors geria daug vyno, valgo daug sūrių ir visa tai daro vėlai vakarais.. Tiek to. Plėšant ten lyg ir vitaminai neišbėga ir nesureaguoja su metalu ar pan..

Imate du tris, jei maži – daugiau, pomidorus. Supjaustote. Ne taip - lietuviškai, ūkiškai, o smulkiau. Galima skiltelėmis, galima tas skilteles dar į dvi tris dalis perpjauti. Tik košės nepadarykite. Griežinėliais supjaustote porą (tik baltą dalį) arba mėlyną svogūną (jis ne toks aštrus kaip baltas, net savotiškai saldokas). Keletą juodų alyvuogių be kauliukų (tos iš stiklainio – pačios tinkamiausios) supjaustote griežinėliais. Porą agurkų įpjaustykite. Nestambiai. Maniškis viską kažkaip smulkiai pjausto. Net nesmagu kartais – aš tai tingiu taip terliotis.

Tada pjaustote Feta sūrį. Šitas nepigus. Bet jį puikiai pakeičia Feta tipo sūris. Yra tokių lyg ir lietuviškų atmainų. Dideliais gabalais nepjaustykite – bus neskanu, voluzosis po burną. Bet labai smulkiai ir prie gražiausių norų nepavyks – apsivelia peilis, visi pirštai, išsimozoja po lentelę, stalą.. Žodžiu, padarykite, kad būtų gerai. Darbe dažnai girdėdavau tokią instrukciją. Įsidėmėjau.

Salotoms dar trūksta mėsytės. Tam labiausiai tinka šalto (atrodo) rūkymo kumpelis. Ne tas, kuris skaniausias prie alaus (sūrus, tamsus), o toks labiau primenantis šlapią dešrą. Jei svyruosite prie mėsos šaldytuvo, pažiūrėkite kaip atrodo Dvaro kumpis. Tai imkite jį arba panašų. Supjaustykite jį smulkiais kubeliais.

Prieskonius geriau naudokite specialiai skirtus salotoms arba, dar geriau, iš vis nenaudokite. Įberkite tik druskos. Visą skonį duos padažas. Jis paruošiamas iš poros šaukštelių garstyčių, šaukštelio obuolių acto, pipirų, kiek reikės šaukštelių alyvuogių aliejaus. Visą šitą gerą reikia gerai išsukti iki vientisos masės (tai nėra taip sudėtinga, kaip skamba). Proporcijas pamatuokite pagal pripjaustytų salotų dubenį ir asmeninį apetitą. Padažą įmaišykite į salotas tik prieš jas valgydami. Bačkos savaitei į priekį neruoškite. Gale savaitės į tą bačką tikrai nesinorės žiūrėti.

Kažkaip trumpai gavosi. Tikriausiai ką nors pamiršau. Jei ką, prirašysiu vėliau. Šiaip, jei turite likutį paprikos, irgi galite įpjaustyti. Jei ko nors pritrūksite arba įdėsite ko nereikėjo, sakykite, kad tai originalus jūsų receptas – juk kiekvienas virtuvės šefas turi savo firminių patiekalų. O kas jų nesupranta – yra ne gurmanai ir šiaip, jiems tik užpilamas košes valgyti.