Tešlai paruošti yra du būdai:

1. Atsikeli vėlokai, tešla būna jau šaldytuve.
2. Produktai: 160 g miltų, 1 a. š. druskos, 160 g margarino, 160 g sausos liesos varškės, 1 kiaušinio trynys. Visus produktus sukti mikseriu (tuo spiraliniu antgaliu) iki vientisos masės, suvynioti į foliją ar popierių ir paslėpti šaldytuve. Bent valandai

Džiovintus grybus bais patogu išsivirti iš vakaro. Ruošiant įdarui juos reikia smulkiai supjaustyti. Galvojau, kad tai svarbu tik tiek, kad kramtyti daug nereikėtų, bet mama sakė, kad stambiai sukapotus ir į pyragėlius sutalpinti būtų nepatogu.

Ir svogūną reikia susipjaustyti. Dar smulkiau.

Tada viską į keptuvę ir čirškinti iki malonaus kvapo ir skonio įdaro.

Kai atvės, įmušti kiaušinį, druskytės.

Toliau. Pasibarstyti stalą/lentą miltais (tik bišk mažiau nei nuotraukoje) ir kočioti. Ilgai ir nuobodžiai – kočioti, perlenkti, kočioti, dar triskart tą patį. Ir tešla vis neturi sušilti.

Jau gerokai pavargus ir išalkus, vėl išsiimti iš šaldytuvo tešlos gabalą, jį iškočioti, neperlenkti ir supjaustyti kvadratėliais.

Čia lyg ir aišku – krauti ant jų grybų ir perlenkti. Kraštus užspausti.

Pyragėlių viršų patepti plaktu kiaušiniu.

Į elektrinę orkaitę. Jokių navarotų, 200 C. Gal 20 min., na, kad gražiai pageltonuotų.

Bais skanu. Dingsta bematant. Jei trumpam nusisuki – tai dingsta nematant.

Tam reikalui keptuvėje be aliejaus pakepintos tamsios ciabatta (it.) riekės. Dar labiau tiktų grilinė keptuvė.

Įdaras (topping – en.) darytas iš smulkiai pjaustytų šviežių pomidorų, griežinėliais pjaustytų juodų alyvuogių be kauliukų, alyvuogių aliejaus, trupučio druskos.

O bet šiaip tų užtepų receptai galimi labai įvairūs – ne tik su skirtingai apdorotomis daržovėmis, bet ir visokiais sūriais, kumpiais, tunais, kt.. Ir skanus, ir lengvas, ir visaip kitaip teisingas užkandis.

Pradedu nuo lešių užmerkimo. Kelioms valandoms. Rašo, jei mirkomi šiltame vandenyje, tai užtenka ir pusvalandžio. Manau, tai buvo 200-250 g. Pora nedidelių saujelių. O išsipūtė vos ne iki litro tūrio. Naudojau raudonuosius lešius. Recepte siūlė geltonus, bet jau kokius turėjau, su tokiais ir apsiėjau.

Lešius sutrinu smulkintuvu. Ir pridedu prieskonių: pora šaukštelių garam masalos, beveik šaukštelis maltų juodųjų pipirų, šaukštelis raudonos saldžiosios paprikos, gera pusė šaukštelio druskos ir bent pora šaukštelių marmalo iš skardinės pavadinimu Aitriųjų paprikų pasta. Išmaišau tuo pačiu smulkintuvu. Pusvalandį tegu pastovi.

Siekiantiems tobulybės nurašau ingredientus iš knygos: 1 š. kalendros grūdelių, 1 š. juodųjų pipirų, 2 a. š. smulkintos imbiero šaknies, 2 žali čili pipirai, 1 š. smulkintos šviežios kalendros, druskos pagal skonį, 1 a. š. maltų raudonųjų pipirų, 1 a. š. garam masalos.

Šlapiom rankom formuoju tokius pailgus plokščius kotletus ir kepu saulėgrąžų aliejuje. Knyga siūlo naudoti augalinį. Nenaudoju tokio. Vat taip vat fotografuodama kartais vis pagalvoju, kad mano muilinei nepakenktų įdėklas, tinkantis fotoaparato naudojimui po vandeniu, ar pan. Kažkada jau krapščiau pyrago tešlą nuo objektyvo.

Apkeptus lešių kotletus traukiu ant popierinio rankšluosčio. Kad riebalų kiek nubėgtų.

Supjaustau juos daugmaž juostelėmis.

Ir dar kartą į tą pačią keptuvę. Išimti jas vėlgi yra labai gerai ant servetėlės. Vis kad kiek nusausėtų.

Gaunasi tokios tikrai traškios, maloniai aitrios ir su kiek neįprastu prieskoniu. Well, ne kasdien ką nors ir darau su lešiais ar garam masala. Koks nors padažas prie jų tikrai tiktų, nes užkandis visai sausas. Man jas valgant kodėl tai vis piršosi mintis apie keptą duoną. Panašiai kaip nuo duonos ir persivalgiau. Ir dar galvoju, kad nuotraukoje jos gavosi čiut raudonesnės, nei gyvai atrodo.

Šulinio darymas. Du puodeliai kvietinių miltų ir šiltas vanduo. Šiltas vanduo patinka mielėms. Vandens sunaudojau tik apie ketvirtadalį puodelio. Pradedama maišyti viduryje, kad skystis neišbėgtų per kraštus.

Mieles verta palaikyti kurį laiką kambario temperatūroje. Sudėjau apie 30 g, t.y. trečdalį įprasto parduotuvinio pakelio. Dar įdėjau cukraus. Gal ~3 šaukštus. Ir druskos. Gal ~3 šaukštelius.

Ir kiaušinį. Vieną. Vištos.

Tešlos minkymas – reikalas ne pats maloniausias. Bet įmanomas. Čia aš apie tą dalį iki ji nustoja lipti prie rankų.

Gautą gniutulą galima papildyti visokiais skoniais. Toje laidoje naudojo pomidorus savo sultyse ir bazilikų pesto. Čia atskirom duonom. Aš sukausi su tuo, ką radau namuose. Ir tai buvo koks tai pomidorų koncentratas ir džiovinti bazilikai. Bet gi pagardams galima naudoti beveik bet ką. Turbūt net šprotus.

Vat taip vat juos. Primityviai. Ant tešlos.

Minkymas dar šlykštesnis, nei pradžioje, iš atskirų produktų.

Bet vis tik įmanomas. Gauta rausvo atspalvio tešla su baziliko trupiniais.

Tešlą į dubenį, pridengiau šluoste ir palikau valandėlei pasikelti. Siekdama užtikrinti šiltą aplinką, padėjau dubenį ant viryklės šalia įjungtos žemos ugnies. Bepigu man su dujine virykle. Tešla iškilo bent dvigubai.

Vėl suminkiau tešlą. Ji sumažėjo iki prieš tai buvusio dydžio. Suteikiau duonai formą. Bet kokią. Galite gėlytes lipdyti. Arba žuvies formos kepalą, jei vis tik su šprotais darėte. Sudėjau ant miltais pabarstytos kepimo skardos.

Ir papuošiau juodomis alyvuogėmis. Menas – dalykas sudėtingas ir ne visiems suprantamas. Tame laidos įraše pomidorinę duoną puošė juodomis alyvuogėmis ir vyšniniais pomidoriukais. Sakė, labai gražu būna. Mačiau, kad iškepę tie pomidoriukai buvo bišk nusprogę ir nutekėję. Pasikartosiu, menas – dalykas sudėtingas ir ne visiems suprantamas.

Lengvai pabarsčiau miltais ir palikau dar geram pusvalandžiui pasikelti. Irgi šiltai laikiau.

Kepiau ant žemos-vidutinės ugnies. Įraše rekomenduoja 180 C temperatūrą. Pilnai užteko 13-os minučių.

Iš ko dariau, tokią duoną ir gavau – pomidorų ir bazilikų kvapo bei skonio. Spalva tokia irgi magiška – rausvai oranžinė. Minkštimą paspaudus, jis greitai atstato savo formą, lyg guminis. Mėgčiau gal kiek porėtesnę, na, stambesnių skylių duoną. Bandysiu kitą kartą be kiaušinio. Ir su kitokiais priedais. Skanesnė ji man buvo tik tik iškepta. Bet gi taip su visom duonom būna.

Bulvės nuskutamos ir supjaustomos. Jau berašydama tekstą supratau, kad kartais elgiuosi keistai – skutimui naudojau peilį, o pjaustymui – skustuvą. Užtat kokį skustuvą! Šitą džiaugsmą man Pilietė parvežė. Ji žinojo apie mane mažą paslaptį – be daržovių skustuvo apsieiti galiu, bet, jei tai Victorinox – negaliu. Na, tarkime, kiekvienas turi savo lovemark’us ir su jais susijusias istorijas.

Tuos permatomus bulvių griežinėlius sudėjau ant kepimo popieriaus ir apibarsčiau prieskoniais. Po pirmo kepimo supratau, kad man ant jų reikia nors trupučio druskos. Kepiau mikrobangų krosnelėje – maksimalus galingumas (Jet start), 5 arba mažiau minučių. Traškūs gaudavosi, kai jau pradėdavo rudai skrusti.

Negaliu pasakyti, kad skonis geresnis nei pirktinių. Bet tikrai žinau, kad suvalgius tokį patį kiekį Estrella traškučių man pasidarydavo bloga. Nuo riebalų kiekio. Todėl praktiškai nebevalgau jokių pirktinių čipsų.

Žaidimo užteko visam vakarui. Smagiausia buvo bandyti su kokiais prieskoniais, kas gausis. O ką? O jums kas nors sakė, kad negali būti bulvių traškučių su indišku kariu?

Sunaudota:

• žalių tigrinių krevečių 11 vnt (16 vnt),
• citrina 1 vnt (1-2 vnt),
• 2 žali pipirai (raudoni pipirai, 2-3 vnt),
• nedidelis imbiero gabaliukas (nykščio dydžio),
• 2 skiltelės česnako,
• kuokštas plokščialapių petražolių,
• extra virgin alyvuogių aliejus,
• ciabatta, 3 riekės (4 riekės),
• druska (jūros),
• pipirai (šviežiai malti).

Smulkiai supjausčiau nuluptą imbierą. Kitą kartą jo dėsiu kiek mažiau. Išvaliau sėklas iš pipirų ir supjausčiau juos plonais puslankiais. Česnaką – plonais griežinėliais. Petražolių lapus – stambiai supjausčiau, kotus – velniop.

Keptuvėje įkaitinau šlakelį alyvuogių aliejaus (4 šaukštai), suverčiau imbierą, česnaką, pipirus ir krevetes. 3 minutės kepimo.

Tuo tarpu duonos riekes sumaitinau skrudintuvui.

Sumažinau ugnį. Išspaudžiau citrinos sultis, subėriau petražoles ir dar truputį aliejaus. Išmaišiau. Visai nuėmiau nuo ugnies. (Galima papildomai citrinos sulčių, jei trūksta.) Truputis druskos ir pipirų. Išmaišiau.

Krevetės su visu žolių marmalu ir skysčiu iš keptuvės verčiamos ant skrudintų duonos riekių. Visas tas šalia krevečių esantis reikalas irgi yra skanus ir sėkmingai suvartojamas su duona.

Man gal tik kiek per rūgščios gavosi. Tai kitąkart truputį kitaip gaminsiu – gal mažiau citrinos, mažiau imbiero, daugiau aliejaus. Gal netgi pipirų raudonų nusipirkti pavyks.

Siūlymas diskusijai. Sumuštinis su česnaku. Nebūtinai pusryčiams.

Improvizuotas kolegės Linos receptas su tolimesnėmis improvizacijomis :)

Jums reikės:

• 1-2 svogūnų,
• 3-4 morkų (šį kartą turėjau tik 1),
• 1 didesnės arba 2 mažų cukinijų,
• 1 arba 2 baklažanų (turėjau 2, bet eigoje nusprendžiau dėti tik 1),
• 500 ml indelio pomidorų padažo (naudojau ką radau namie, mėgstam aštriau, tai ir padažai aštresni),
• druskos, pipirų, cukraus,
• sluoksniuotos tešlos (naudojau bemielę Mantingos, tokios radau šaldiklyje),
• mocarelos sūrio.

Ant aliejaus pakepinti susmulkintus svogūnus ir tarkuotas morkas.

Supilti pomidorų padažą (jei tirštas, reikėtų įpilti šiek tiek vandens), sudėti kubeliais pjaustytus baklažanus (pagal receptą nuluptus, bet šitą procedūrą vis pamirštu ir odelės visai nemaišo…) ir cukinijas.

Įberti šiek tiek cukraus, druskos ir pipirų pagal skonį ir patroškinti kol visos daržovės suminkštės (man gavosi apie 20-25 min.).

Bemielę atšilusią tešlą šie tiek pakočioju, kad gautųsi 9 kvadratėliai, sudedu į krepšelio formas. Nenuploninkit tešlos, kitaip dugnas bus nestabilus.

Esu bandžiusi ir rankomis formuoti krepšelius, bet jie man gaunasi per dideli. Galima ir ant batono dėti, jei jau su krepšeliais nesiseka.

Sudedame įdarą į krepšelius, uždedame gabalėlį sūrio ir kepame orkaitėje ~15 min. 180 laipsnių temperatūroje, kol tešla šiek tiek paruduos. Iš formų traukti kai pravės.

Skanaus!

Naudota:

• didelės bulvės (išvirtos su druska),
• sviesto (dėtas į kryžmai įpjautas karštas bulves),
• mamos sūdyta lašiša,
• citrina,
• cukinija (žalia ir apkepta šaukšte alyvuogių aliejaus),
• pipirai (barsčiau jau ant viso sukrauto kalno).

Atlikau du bandymus. Vienas su žalia cukinija, kitas – su apkepta. Pirma mintis buvo daryti tik su žalia, bet vėliau kažkaip įprasčiau lietuviškiau pažiūrėjau į šitą reikalą ir dalį cukinijos apkepiau.

Surangius lašišą į dar labai karštas bulves, ji tarsi minimaliai apkepa.

Aiškiai vienareikšmiai pasakyti, kuris variantas skanesnis, negaliu. Bet gal labiau linkstu prie apkeptos cukinijos. Faktas tik, kad, suvalgius tris tokias bulves, reikia rankomis prilaikant pilvą eiti teisiai į lovą.

Naudojau Mantingos sluoksniuotą bemielę tešlą. Trečdalis lakšto tos, kur būna fasuota po 1 kg. Labai šaunu yra šone viso to vyniotinio padaryti vieną pjūvį ir nusiimti trečdalį atšildymui, o visą kitą sukišti atgal į šaldiklį.

Kočėlas nuotraukoje – tik tešlos išlyginimui, bet ne ploninimui.

Ant tešlos krašto sudėjau šalto rūkymo sprandinę. Galima naudoti ir kitokius įdarus – žuvį, daržoves.

Susukau vieną ilgą vyniotinį ir jį lengvai suplojau.

Supjausčiau įstrižai, trikampiais ir pan.

Dar bandžiau tešlos gaminių dekoravimą žirklėmis. Deja, mano naudota tešla iškepus taip išsipūtė, kad to bandymo dekoruoti nebesimatė. Galima bus išbandyti kitą kartą su kitais kepiniais.

Sudėjau užkandžius į kepimo popieriumi išklotą skardą.

Suplakiau kiaušinį su pienu.

Aptepiau tuo plakiniu užkandžius.

Kai kuriuos pabarsčiau kmynais arba sezamo sėklomis.

Naudojau mikrobangų krosnelės skrudinimo (crisp) funkciją.

9 minutės.

Gražiai išsipūtė ir pageltonavo.

Tokie lengvi. Ir pagaminami lengvai. Ir dar su erdve fantazijai.

Papildymas
Patarimai ir receptai gaminantiems mikrobangų krosnele (PDF).

Pirmiausia išvaliau pievagrybius. Sunaudojau 19 vnt. Nulupau kepurėlę ir nulaužiau kotelį. Geriau naudoti grybus kuo didesnėmis kepurėlėmis.

Smulkiai supjausčiau pievagrybių kotelius, kuokštą petražolių ir gal 100 g kepto kiaulienos kumpio.

Smulkiai patarkavau kietojo sūrio. Gal 50+ g.

Visus susmulkintus ingredientus ir porą kiaušinių (tokiam kiekiui geriau jie būtų buvę mažesni), druską ir pipirus sumaišiau dubenėlyje (tokiam kiekiui geriau jis būtų buvęs didesnis).

Gavau įdarą, kurį krausiu į grybus.

Truputis darbelio – sukrauti ant kiekvieno grybo kuo daugiau įdaro. Bekraudama ir supratau, kad L dydžio kiaušinių pats tas būtų buvę 1,5 vnt.

Štai tie visi devyniolika grybukų. Kažkodėl man žodis “grybukai” asocijuojasi su Olandija.

Kad ir kokia didelė lėkštė ši būtų, įdėta į mikrobangę ji tokia jau neatrodė.

Mikrobangę įjungti nebuvo lengva. Pirmiausia žiūriu į receptą – kombinuotas mikrobangų ir grilio rėžimas, 350 W galingumas, 10 min kepimo trukmė. Tada žiūriu į vertotojo instrukciją – ką ir kiek kartų spausti, kad sudaryčiau recepte aprašytas kepimo sąlygas. Pati juokiausi iš savęs ir visų popierių virtuvėje. Iš tikrųjų paprasčiau nebūna, tiesiog bijojau suklysti naudodamasi nauju daiktu.

Viskas labai gražiai sukosi (ne taip greitai, kaip nuotraukoje atrodo – čia tik nesusitvarkiau su fotoaparato rėžimais) ir kvepėjo. Po kepimo dar 1-2 minutes palaikiau maistą krosnelėje.

Skanus patiekalas gavosi – ir grybai, ir su mėsa. Ir dar sultingas.

Bet gi neturėjo boba bėdų – sugalvojo pasidaryti olandišką padažą prie grybų. Tokią primus versiją – be jokių vynų, svogūnų, peletrūnų.

Pirmiausia išlydžiau 150 g sviesto.

Visoms negandoms atsparus uždengiamas stiklinis indas, mikrobangų rėžimas, 500 W galingumas, 3 minutės.

Išplakiau tris kiaušinių trynius su šaukštu vandens.

Supyliau trynius į sviestą ir išmaišiau.

Toliau pagal mano turimą receptą tvarka tokia. Dėti į mikrobangę neuždengtą, virti 1 minutę, esant 500 W galingumui.

Gaunamas reikalas, kuriame trynys jau bando tirštėti.

Šakute jis nesunkiai įveikiamas iki gražios vientisos masės. Maždaug taip ar panašiai galutinis rezultatas ir turėtų atrodyti.

Bet pagal mano receptą, jį reikia dar minutę pavirti tomis pačiomis sąlygomis ir dar kartą išmaišyti. Su šaukštu citrinos sulčių, pipirais ir druska.

Tai spėkite, ar man pavyko jį antrą kartą taip gražiai išmaišyti. Ir mikseriui nepavyko. Tuomet bandžiau daryti padažą iš naujo, virdama du kartus po 0,5 min. Po to dar kažką bandžiau.. Pridėjau vieną trynį tarp dviejų virimų.. Rezultate taip ir negaliu pasakyti, ar geriau virti tik vieną kartą – 1+ minutę, ar du kartus – 1 ir 0,5 minutės. Jei nebūtų pasibaigęs sviestas, gal dar būčiau pažaidusi ir atradusi tobulą formulę. Bet ne ilgiau kaip pustrečios valandos, nes tada reikia pradėti ruoštis į darbą. Tiesa, sąžininga prisipažinti, kad olandišką padažą gaminti bandžiau pirmą kartą. Mano ir kažkada sriuboje išleistas kiaušinis atrodė nelabai simpatiškai.

Galiausiai grybus vėl reikėjo šildyti, o prieš kitą kartą savarankiškai gamindama olandišką padažą gerai pagalvosiu. Nors tas dalykas, matomas nuotraukoje, buvo skanus ir prie grybų tiko.

Papildymas
Patarimai ir receptai gaminantiems mikrobangų krosnele (PDF).

Dabar galiu patvirtinti, kad jis pagaminamas itin paprastai bei greitai ir yra labai teisingas dalykas prie alaus. Man tik knietėjo jį dar papuošti, tai pabarsčiau smulkiai tarkuotu sūriu. Ir kažkaip taip atsitiko, kad kočiodama tešlą labai ją suploninau ir galiausiai gavosi labiau sausainiai, nei pyragas.

Ir buvo labai gerai. Juntamas šioks toks apelsinų žievelės kartumas, bet panašus yra ir versijoje su mandarinais. Ir kuris man patinka ir yra neatskiriama šio patiekalo dalis. Taigi patiekalas tinkamas gaminimui ne tik žiemos metu.

Tai negi nepristojau su klausimu kaip jie gaminami? Bet, kad vaikinai retai prisimena receptus. Ypač, kai tą reikalą paprastai gamina žmona. Užtat išgavau pažadą kada nors tai aprašyti. Su rezultatu supažindinu ir jus. Pati būtinai išbandysiu.

Ilgai ruoštasis pažado įvykdymas. Šiandien netikėtai prasilenkus Akropolyje sąžinė išlindo ir buvau prisiverstas pasidaryti miltų-grietinės-sūrio pyrago vakarą.

Tai gi vienai porcijai šiuo unikalaus pyrago mums reikės:
200 g grietinės,
250 g miltų,
100-150 g sūrio.

Miltus sumaišom su grietine, gautą keistą masę paminkom ir padalinam į dvi dalis.

Vieną dalį iškočiojam, dedam į blėką, apiberiam tarkuotu sūriu.

Uždengiam likusia tešla ir užspaudžiam kraštus. Taip, vaizdelis ne koks, jausmas liečiant irgi, bet dar nieks neprašo jos valgyt. Kadangi pirma porcija buvo planuojama kaip užkanda prie alaus, tad ją apibėrėm kmynais.

Šaunam į įkaitusią 200-220 C orkaitę ir kepam, kol iškepa :), maždaug 15-20 min.

Antra porcija suplanuota kaip picos pagrindas, tai tešla nebuvo dalinta į dvi dalis, o visa patiesta blėkoje ir pašauta į orkaitę 10 minučių procedūrai. Ištraukus buvo apdėta apkeptais su prieskoniais vištos gabaliukais, pievagrybiais, pomidorais ir sūriu. Pašauta atgal pakartotinai maždaug 10 minučių kepimo procedūrai.

Gal ir neįtikėtina, bet skanu žiauriai. Pasibandyk kada nors, tuo labiau, kad kaip jį dar panaudoti būdų tikrai, tikiu, yra ne vienas ir ne du.

O manęs šiandien laukia perfect vakaras :)

Sūdytame vandenyje išverdamos bulvės su lupena. Viršuje įpjaunamos. Į įpjovą sodinamas gabaliukas sviesto.

Įdarui šįkart naudojau tarkuotą minkštą raudonąjį čederį, kietąjį sūrį bei šviežias pjaustytas petražoles. Recepte, jei gerai pamenu, buvo dar naudojamas sūris su mėlynu pelėsiu bei česnako laiškai, o ne petražolės.

Papildymas: sviestai, sūrio įdarai ir pan. talpinami į dar karštas bulves – 1) kad išsilydytų, 2) karštos bulvės skanesnės nei šaltos.

Labai easy pagaminamas, lietuviškam skrandžiui priimtinas maistas. Ir dar lieka vietos variacijoms su kitokiais bulvių užpildais. Oliveris prie bulvių derina lašišą, burokėlius.

Įsigyjame vištienos filė. Supjaustome juostelėmis. Nei labai ilgomis, nei labai siauromis. Tos paveiksliuke – jau vos vos per ilgos ir per siauros. Nežymiai.

Gausiai apibarstome prieskonių vištienai mišiniu ir užpilame sojos padažu. Naudojau semi sweet.Čia dar pakliuvo toks nedidelis neapdairios šeimininkės atradimas – šaldytuve laikomas sojos padažas stingsta, dėl ko jo išspaudimui reikia šiek tiek kantrybės arba jėgos (ne stiklinio buteliuko atveju). Perkeltas saugojimui lentynoje, vėl suskystėja.

Supjaustome griežinėliais du tris (priklausomai nuo vištienos kiekio) mandarinus. Verta pjaustyti kuo ploniau. Verta ir peilį ne abiem briaunom vienodai buką naudoti. Sulčių nuotėkis irgi mažesnis būna.

Naudojame sluoksniuotą bemielę mielinę tešlą. Labai patogiomis plokštelėmis būna pjaustyta šaldyta Mantingos raudonose pakuotėse.

Pakuojame suktinukus labai paprastai. Ant tešlos juostelės dedame pamarinuotą vištos gabalėlį.

Ant viršaus dedame griežinėlį mandarino. Jei nepavyko supjaustyti plonai, perpjaukite jį per pusę.

Sulenkiame tešlos juostelę ir sulipdome jos galus paprastojo suspaudimo metodu.

šiek tiek priterliojau, bet skoniui tai nepakenkė. Kas dar labai sutaupo laiko – suktinukų nereikia aptepinėti kiaušinio plakiniu ar dar kokiu tepalu.Kepama ant aliejumi lengvai papiltos skardos 20-30 minučių (eilinį kartą nenuėmiau laiko).

Proceso fotografas ir rezultato vertintojas Eimantas gaminį įvertino labai teigiamai. O aš, būdama totaliai apžavėta šio kepinio, labai nuoširdžiai rekomenduoju jį išbandyti anksčiau, nei parduotuvėse pasibaigs mandarinų sezonas.

Gaminimo instrukcija. 300 ml reagento beskonis jogurtas (beveik visas indelis, kurio šonas matomas nuotraukoje) sumaišome su raudonai margo pakelio turiniu ir gerai išmaišome. 20-čiai minučių padedame į šaldytuvą.

Ir pasirodo, tokių padažų yra dar visokių česnakinių, su krapais ir pan. Ir taip pažaisti (apsimesti, jog pati pagaminai) yra žymiai įdomiau, nei tiesiog atidaryti stiklainį.

Kalbant apie išlaidas, šito dalyko savikaina gavosi nepilni 5 Lt, kai gatavas analogas kainuoja gal 7 Lt – jei reikėtų padažu pašerti kokį šimtą žmonių, jau ir apsimokėtų. Vat tik gamykliniame stiklainyje patogiau laikyti nesuvartotą likutį.

Paskui pradėjau per pietus nebenorėti niekur eiti. Ėmiau dairytis kas ką vartoja darbo metu. Ir atradau galiausiai sumuštinius. Nebuvau tokio dalyko valgiusi nuo 2006 m. rugpjūčio 16-os dienos. Jei teisingai pamenu. Pasirodo, jų gan įvairių gali būti.

Sumuštinis paprastasis. Vienintelis, ir tas sunkiai pastebimas, jo navarotas – duona su morkomis.

Sumuštinis su daržovėmis. Kuo daugiau jų užsidedate, tuo sėkmingiau jos krenta bevalgant.

Šiuos pamačiusi viena bendradarbė labai nuoširdžiai nustebo dėl fakto, kad valgau ir daržoves.

Sumuštinis su daug daržovių. Bet tai tik priedanga. Realiai čia svarbiausias buvo kiaulienos nugarinės vyniotinis su slyvomis. Analogiški labai gerai ėjo ir vištienos vyniotinio su abrikosais baze.

Sumuštiniai su keptu kepenų paštetu. Gėris.

Šitą Kolegė padarė specialiai man. Kaip ruoštas mikrobangėje – tobulas kūrinys. Visai verta kartais pavaikščioti ofise pirmyn atgal garsiai skundžiantis, kad valgyti nori. Eilinį kartą.

Iš pirmo žvilgsnio šis panašus į sumuštinį paprastąjį, tačiau dėl itin nerealaus šalto rūkymo skilandžio kvapo jam suteikiama pagerinto kvalifikacija.

Pabaigai – prabangus sumuštinis su lašiša ir kaparėliais. Šokia tokia rūgštelė (kaparėliai, citrina ar pan.) kaip tai labai teisingai nuima lašišos riebumą.

Ir, beje, per pastarąsias porą savaičių numečiau 3-4 kg. Žinoma, ne dėl to, kad šiltą dienos maistą iškeičiau į sumuštinius, bet pasigirti vis tiek norisi. Bent jau prieš priaugant 4-5 kg per artimiausias porą savaičių.

Kilmė – Kaunas. Pirmoji pagamino LostAngels, savos dvasios įnešė Forelle, dabar – mano eilė. Kadangi jame įžiūrėjau galimybę nusikratyti keletu šaldytuve nebeišsitenkančių stiklainių, tai ingredientų panaudojau įvairesnių.

Pradžiai: 4 kiaušiniai, 100+ ml alaus, 100 ml alyvuogių aliejaus.

Sudedame į indą ir išplakame.

Atsimatuojame ir išsukame su ankstesniais ingredientais 250 g miltų. Kartu įmaišome ir kepimo miltelius.

Naudojamas fermentinis sūris. Sunaudota 150+ g.

Virtas kiaulienos kumpis. Tiks ir bet koks kitas skanus kumpelis. Kubeliais. 150+ g.

O dabar prasideda stiklainių naikinimas. Keletas žalių alyvuogių, įdarytų aitria paprika.

Juodos alyvuogės. Jų buvo užsilikę daugiau.

Keletas mažų aitrių pipiriukų.

Konservuoti pipirai, ant kurių stiklainio paprastai rašoma “aitrūs”, o realiai jie būna beveik saldūs.

Visus ingredientus sudedame į jau turimą masę bei išmaišome.

Skardos niekuo netepiau ir neklojau. Net nebandė prikepti. Žinoma, su tiek aliejaus tai sunkiai ir įmanoma. Kepiau gal ~40 min.

Gavosi jis gal panašaus skonio, kaip ir jo pirmtakai, bet šiek tiek pipiresnis. Well, iki picos jam trūksta tik svogūnų ir pomidorų padažo.

Imame dvi šiųmetines bulves. Nušveičiame šepečiu. Supjaustome griežinėliais.

Truputis svogūno. Smulkiai.

Didelė sauja kiaulienos faršo. Gal ir kitoks tiktų. Tiesą sakant, norėjau tai bandyti su jautiena, bet parduotuvėje mano pasirinkimas buvo apribotas tarp kiaulienos ir kalakutienos.

Į faršą sukrauname svogūnus ir prieskonius. Šįkart nepasivarginau pasukti galvą – naudojau gatavą mišinį kiaulienai ir druską.

Supjaustome riekėmis du pusžalius pomidorus. Jei, skirtingai nuo manęs, turite prinokusius, tikrai tiks.

Burokine tarka sutarkuojame sūrį. Fermentinį. Šiuo atveju nadotas Olandiškas.

Sluoksniuojame. Bulvė, faršas, pomidorai, sūris.

Kepame orkaitėje. Temperatūra velnias žino kokia. Kiek užtruko irgi nežinau. Ar iškepė įvertinti galima ir iš akies.

Nesąmonė, tai nesąmonė. Bet gavosi skaniai. Ypač patiks tiems, kurie valgo keptus pomidorus, t.y. į picas ir karštus sumuštinius deda ne ketčupą, o žalius pomidorus.

Kitą dieną leidžiasi šildomi mikrobangėje. Žinoma, nebe taip skanu būna.