Comments on: Robertas Ščesnavičius. Gurmano užrašai

By: Algimantas

Algimantas — Tue, 12 Oct 2010 06:52:52 +0000

As dabar sia knyga skaitau ir man idomu. Nors esu jau “patyres valgytojas”, taciau vis tiek randu daug ko naujo.
I “google’a” iejau tik todel, kad norejau daugiau suzinoti apie autoriu, bet labiausiai nustebino komentarai. Bet tai yra tik kabinejimasis, o ne komentarai. Jokio geranoriskumo. Gerai, kai yra zmoniu, kurie kazka kuria. Tegul netobulai, bet kuria.
AUTORIUI LINKIU SEKMES IR BUTINAI PASIZIURESIU JO VEDAMAS LAIDAS.

By: Dovilė

Dovilė — Mon, 12 May 2008 19:47:12 +0000

Rėmėjų integracija į turinį ;)

By: Nidas Coffee Inn

Nidas Coffee Inn — Mon, 12 May 2008 18:40:09 +0000

o jis (gurmanas) rimtai vegeta naudoja?:)

By: agne

agne — Mon, 12 May 2008 16:19:18 +0000

muzika jo laidu metu visada ta pati :DD man tai tik jos paklausyt visai patinka, o pas tai per pastaruosius metus sakyciau isstorejo nuo gerio gyvenimo virtuveje, gurmanas matot gi :DDD

By: cherry

cherry — Sat, 10 May 2008 23:13:17 +0000

daugiau atsiliepimu :)

http://giedrius-v.livejournal.com/107316.html

By: POP

POP — Wed, 07 May 2008 07:21:44 +0000

Dar neteko skaityti teigiamų atsiliepimų apie šią knygą :)

By: Dovilė

Dovilė — Tue, 06 May 2008 21:10:34 +0000

Turiu įtarimą, kad žodį “fantazija” aš labiau tempiu prie “kūrybingumo”, o tu prie “skonio jausmo”.
Bet tai nėra ginčo objektas. Svarbiau, kad kiekvienas turėtų savo lobį :)

By: Miela, Dovile,

Miela, Dovile, — Tue, 06 May 2008 20:53:32 +0000

tai ir norejau pasakyt – fantazija yra lobis. Kulinarinės knygos gali teikti įdėjų. Galbūt. Bet ne jos yra lobis. Skonis yra lobis. Fantazija irgi. O jei to nėra – jokios idėjos nepadės ;) Skanių pasivalgymų ;)

By: Dovilė

Dovilė — Tue, 06 May 2008 20:34:47 +0000

Ko už tą honorarą beprirašytum, netgi iš idėjos galėtum rašyti, svarbu, kad skaitymas būtų naudingas arba malonus. Šiuo atveju nebuvo nei toks, nei kitoks.

Nenuoseklumų patikslinimui – plačiau apie “puse ausies girdėjusi apie tokį veikėją”. Gal dvyliktoje ar vienuoliktoje klasėje turėjome kokį tai renginį. Ar mokytojų apdovanojimus, ar kažkokią panašią velniavą. Vedėjai – klasiokai – apsimetinėjo TV žvaigždėmis. Būtent Robertą suvaidinti buvo skirta klasiokui, kurio manieros irgi kėlė dvejonių. Vėliau išėjo į manekenus ir šiuo metu gyvena Italijoje.
Tai čia viena. O kita – knygos teksto stilius toks sodrus, kad gali net įsivaizduoti autorių besimaivantį priešais veidrodį. Nors realiai gatvėje galėjau ir du šimtus kartų prasilenkti, tačiau jo neatpažinti.
Abi šios sąlygos skaitant labai gerai viena kitą papildė.

Šituos užrašus net dvejoju ar vadinti kulinarine knyga. Čia vos ne autobiografija. Apie beleką, susijusio su tuo asmeniu. Jei jau praleido pusę gyvenimo virtuvėje, tai natūralu, kad didžioji dalis sakinių bus apie maistą.

Receptų knygas mėgstu. Beveik niekada nesilaikau recepto pilnai. Mėgstu elgtis pagal situaciją šaldytuve ar šiaip pasidaryti kaip patogiau.
Kuo jos man geros? Duoda idėjų. Jei ir turiu vidutinį (į aukštesnį nepretenduoju ir gal net labai nesieksiu) supratimą apie makaronų ir faršo derinimą, man tikrai kartais pritrūksta fantazijos (čia šį žodį gal suprantame šiek tiek skirtingai), ką dar naujo galima prie tų makaronų priderinti. Iš receptų knygų galima pasisemti idėjų. Idėjos yra lobis.

By: Ak, Dovile,

Ak, Dovile, — Tue, 06 May 2008 19:58:59 +0000

tu dirbi “už atlyginimą”, o kiti “už honorarą”. O kai honoraras neblogas, galima ir ne to prirašyti. Galėčiau smulkiai papasakoti, kaip Makedonijoje valgiau savo paruoštą šeivabliūdžių (tiesioginis grybų pavadinimo vertimas) apkepą, nors grybų nė akyse nesu matęs. Todėl, prisipažinsiu visiškai slaptai, niekada neskaitau kulinarinių knygų. Jei neturi skonio, neturėsi skonio jausno, o be jo negalėsi derinti ingredientų. Bet svarbiausia – fantazija. Skonio fantazija, ne šiaip kokio oranžinio dryžuoto rūsyje skraidančio vabzdžio. Be jos sunku suderinti ir farsa su makaronais, kaparėliais, kariu su trupučiu imbiero ir raudonėlius su gabalėliu lašišos. Jei neturėsi fantazijos – padauginsi lašišos, neliks jokio kito skonio. Jei padauginsi imbiero – valgysi vien imbierą. Tik tavo pasakojime galima rasti ir nenuoseklumų. Kaip gali pasakoti pabaigoje, kad nematei mr. Roberto laidų, jei pradžioje atskleidi, kad jo rašymo maniera artima jo mosikuojančiai rankutei ir švelniai tariamiems žodžiams. Nors man visą laiką atrodė, kad tos jo laidos turi kažkokį slaptą tikslą. Ar skirti kažkokiai konkrečiai žiūrovų grupei.

By: manoakys

manoakys — Tue, 06 May 2008 10:27:15 +0000

Kiek matęs jo laidų, tai beveik visi receptai nepraktiški. Išvis nesuprantu restoraninio “aukštojo” maisto, kai gaminimui paskiri virš valandos, sukiši brangius ingredientus, o rezultatas mažas gabaliukas kažko, kas paskęsta milžiniškoje lėkštėje ir yra tik užkandis ar desertas :)

By: GG

GG — Tue, 06 May 2008 09:23:25 +0000

narciziškumas yra apskritai dažna lietuvos vyrų liga…

By: shiny

shiny — Mon, 05 May 2008 21:55:47 +0000

man tai niekad susizavejimo nekele jo laidos, kiek maciau – neistverdavau ilgiau 10 minuciu (: o dar tie remeju kishami visokie a la vegeta mishiniai ir pan, tai tokie jau ten ir gurmanishki tie patiekalai..