RSS sausainiai

Seniai seniai apsireiškė Justinas su tokia gana linksma idėja – pagaminkime RSS simbolio sausainius. Ant idėjos pasirašiau greitai, bet ilgai tempiau niekaip negalėdama rasti pirkti maistinių dažų ne pramoniniu kiekiu, o namų ūkio reikmėms. Jau buvau prisigalvojusi, kaip galima tuo tikslu panaudoti šafraną, raudonąją papriką, karį, medetkas, burokėlius ir dar velniai žino ką. Nuo tokio eksperimento atbaidė tik mintis apie galimą gaminio skonį.

Pagaliau, šį, kad ir trumpą savaitgalį, to ėmėmės. Bardaką nuspręsta daryti idėjinio vado namuose. Apelsininių sausainių receptas paimtas iš Supermamos. Bet nuo pat pradžių laikėmės principo, kad čia svarbiausia išvaizda, o ne skonis.

Produktai pagal receptą.

Tešlai:

• 125 g margarino
• 75 g cukraus
• 2 tryniai
• 2 šaukšteliai tarkuotos apelsino žievelės
• šaukštas apelsino sulčių
• žiupsnelis druskos
• 250 g miltų
• žiupsnelis kepimo miltelių

Glajui:

• 100 g cukraus pudros
• šaukštelis trintos apelsino žievės
• 1-2 šaukštai apelsino sulčių

Kadangi Justino virtuvėje neradome jokio sugraduoto produktų matavimo indo, teko ieškoti produktų svorių konvertavimo į tūrį stilinėmis lentelės internete. Radome. Taigi viską maišiau truputį pagal lentelę, truputį iš akies.

Pradžioje išlydžiau margariną mikrobangėje. Tuomet išvaliau mikrobangę. Sumaišiau margariną su nežinomo tūrio stiklinėmis pamatuotais miltais ir cukrumi. Supyliau du kiaušinių trynius, nekuklų žiupsnį tarkuotos (kaip burokine, bet smulkesne tarka) apelsino žievelės, išspaudžiau apelsino sulčių. Vos nepamiršau kepimo miltelių ir tikrai pamiršau druskos.

Suminkyta tešla dedama pusvalandžiui į šaldytuvą. Kaip suprantu, tam kad sviestas sustingtų. Pastebėtas skirtumas – atvėsusi lengviau duodasi kočiojama, lyg ir mažiau trupa.

Tuo tarpu buvo gaminamas trafaretas sausainių raštui. Teptukų pirkti neradome. Na, gal ir nepersistengėme ieškodami, bet bent jau poroje nedidelių parduotuvių žiūrėjome.

štai tas instrumentas, kuris žadėjo super puper gražius sausainius. Trafaretui panaudotas standus plastikas nuo aplanko. Iš Administratorės iškaulijau.

Kitas, pats svarbiausias, įnagis – formelė. Čia Justinas parodė išradingumą – vėlinių žvakių aliuminiai dangteliai labai lengvai leidžiasi lankstomi ir yra patogūs naudoti.

Bepliurpiant tas pusvalandis labai greitai prabėgo. Tešla kočiojama, anot recepto, 3 mm, o realiai – kaip gaunasi, storio laktu. Spaudžiami sausainiai.

Iki pat gaminimo proceso ir jo pradžioje vis klausinėjau, ar turi kočėlą, ar turi tarką, ar dar kas nors. Veltui nervinausi,  viskas taip šauniai ėjosi. Kol nesusidūrėme su veikti neketinančia orkaite. Ji kažkada veikė. Kai vos atsikrausčiusiam į butą šeimininkė rodė kaip ja naudotis. Bet gi ko nenutinka, jei per visus tuos mėnesius nė karto jos neįjungi.

Pasijuokėme, pavartėme viryklę tikrindami ar įjungtas laidas, supakavome gamybos reikmenis, išsikvietėme taksi ir išvažiavome pas mane.

Aš nuo ryto namuose nebuvusi. Dieną vykusių remonto darbų (čia iš po užliejimo šiuo metu pas mane tvarkymas vyksta) nemačiusi. Nori patekti į virtuvę – išnešk iš jos bent vieną fotelį, nori joje kažką gaminti – nuvalyk visus naudosimus paviršius. Valio, kad tądien lubų tvarkymas vyko tik kambaryje. Bet ir to užteko, kad namai atrodytų kaip po žemės drebėjimo.

Sausainius kepiau ant kepimo popieriaus, bet esu tikra, kad tai galima daryti ir šiaip pabarsčius skardą miltais. Anot recepto, turėtų būti kepama 200 C karštumo orkaitėje. 10-12 minučių.

Taip atrodo dažai, kurių man pavyko rasti tik Maximoje. Dar buvo to paties gamintojo tūbelės spalvotiems užrašams.

Glaistui sudėjau cukraus pudrą, apelsino žievelę bei sultis. Ir dar pagardinau dviejų spalvų dažais – geltonais bei raudonais. Iš tikrųjų šita terlioji projekto dalis man bene labiausiai patiko.

Pagrindinės spalvos uždėjimas, praktiškai kaip garbės reikalas, patikėtas Justinui.

Norėjau dar keleto sausainių su kitokia simbolika, todėl užmaišiau dar ir mėlyno glaisto. Jam naudojau cukraus pudrą, pieną ir mėlynus dažus.

Pastebėta, kad šitie cukraus glaistai greičiau džiūna šaldytuve, nei ant stalo.

Baltas glaistas – cukraus pudra ir pienas.

Po keleto bandymų nupiešti raštą šaukštuku per trafaretą, prisiminiau, kad prieš keletą mėnesių nusipirkau konditerinį švirkštą ir iki šiol jo nepanaudojau. Turiu pripažinti, kad jis čia buvo labai vietoje ir laiku.

Taip, virtuvę šveičiau iki vidurnakčio. Ryškių spalvų glaistas ant grindų bent jau matėsi gerai.

Begaminant šitą atrakciją, Justinas jau prisifantazavo apie RSS kepsnį ar dar ką sotesnio. Be abejo, iš karto sakiau, kad tegu nesitiki, jog kepsiu ką nors panašaus. Bet, turiu prisipažinti, apie kokios nors interneto/blogosferos simbolikos picą galvoju jau antrą dieną.

Beje, mano bendradarbiai užskaitė sausainius kaip skanius. Taip pat buvo išsakytas pageidavimas sausainiams su darbovietės logotipu.