Šeštadienį atradau baletą

Kartais 1) pajuntu poreikį pasikultūrinti, 2) noriu pabendrauti su tėvais. Šių dviejų aplinkybių sutapimo pasekoje vakar su mama atsidūriau Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur žiūrėjau Gulbių ežerą.

Dar prie rūbinės su mama lengvai pasiginčijome, kad gal baletas ir nėra toks jau superinis reginys, kad man gal labiau patiktų Rammstein’ų koncertas. Bet turiu prisipažinti, kad prasidėjus baletui, labai greitai pakeičiau nuomonę.

Sąžiningai, anksčiau negalėjau pakęsti nei baleto, nei operos, nei spektaklių (except Keistuolių teatrą). Tikras košmaras tvarkingai atbūti dvi tris valandas, kai nieko nesupranti ir yra žvėriškai nuobodu. O dabar galiu ne tik išsėdėti visą renginį, bet kai kurie net patinka.. Pvz., likau susižavėjusi Sergejaus Larino ir Lilijos Deksnytės – Larinos koncertu Sugrįžimuose. Čia gal su amžiumi ateina?

Taigi, apie labiausiai įstrigusius vakarykščio renginio momentus. Buvau maloniai nustebinta scenos vizualiniu apipavidalinimu. Turiu omenyje ne tik pastatytas dekoracijas, bet ir įvairias pakeliamas širmas, kurios apšvietimo dėka gali ir ką nors uždengti, būti fonu, ir staigiai tapti pilnai permatomomis.

Scenoje tikrai galima sudaryti vandeniu plaukiančių gulbių įspūdį. Jos net “atsispindėjo” vandenyje. Kaip supratau, parteryje bilietai brangiausi (ačiū, mama), tai gal vaizdas labiausiai pritaikytas jame sėdintiems? Gal kokiam balkone to ir nebūčiau pamačiusi?

Balerūnų kelnės yra visai nejuokingas dalykas. Pagrindinis herojus (Aurimas Paulauskas) su jomis atrodė tikrai gerai. Ypač vaizduotę žadino tomis kelnėmis aptempti ir išryškinti jo kojų raumenys. Smalsu, ar balerūnai turi naudoti kokius nors specialius apatinius pasirodymams? Ar estetiškam vaizdui sudaryti užtenka paprastų stringų?

Miki Hamanaka, pagrindinio moters vaidmens atlikėja, iš tolo atrodė maždaug 35 kg svorio. Visos kitos balerinos prie jos atrodė kaip vidutinio sudėjimo vyrai.

Apskritai, visų balerinų sanariai veikia kažkaip išvirkščiai, išsiverčia į priešingą pusę, nei kitiems mirtingiesiems įprasta. Spėju, kad baletas yra viena iš veiklų, kuriose anksčiausiai išlenda visos profesinės ligos.

Kaip ir pridera “operhauze”, per pertrauką tvarkingai atstovėjau eilę į tuliką, prasimušiau prie baro, kad gaučiau žele su vaisiais ir grietinėle, likusį laiką su visa žmonių mase ėjau koriduriuje ratu. Po baleto – dar vienas pasistumdymas prie rūbinės.

Posted in

2 responses to “Šeštadienį atradau baletą”

  1. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/xnera/'>xnera</a>

    O va Kaune želė tik su grietinėle :S Arba dar neatradau teatro kur ir vaisių įmeta. Iš kur čia tokia tradicija tą želę visur kišt?

  2. Dovilė

    Spėju, tradicija kilo iš:

    1) galimybės išlaikyti porciją teatro bare bent valandą be šaldytuvo;

    2) daug laiko nereikalaujančio paruošimo;

    3) greito suvartojimo, aktualaus dėl pertraukos trukmės;

    4) tinka prie pertraukų metu greitai vartojamų gėrimų – kavos, arbatos, sulčių, kt.

Leave a Reply