Įpiršo man brangioji pažiūrėti filmą Julie & Julia. Sakė, bus apie maistą. Pamaniau, na, štai – dar viena mananti, jog maisto gaminimas yra absoliučiai vienintelis mano gyvenimo tikslas, pašaukimas ir religija.
(Lobster killer nuotrauką nugvelbiau iš IMDb)
O vis tik smagus buvo. Rekomenduoju tiklaraščius apie maistą rašančioms merginoms. Lengvas vakaro filmas, esu tikra, parodysiantis daug puikiai pažįstamų situacijų ir priminsiantis, kas aplink virtuvę yra svarbiausia.
Apie dvi gaminančias moteris. Keturiasdešimtmetę amerikietę, kuri atvyko į Prancūziją gebėdama tik išvirti kiaušinį. Išmoko gaminti pati ir išmokė to visą Ameriką. Parašė prancūzų virtuvės vadovėlį kitoms amerikietėms, neturinčioms savo virėjų.
Keturiasdešimt metų vėliau. Trisdešimtmetę amerikietę, norinčią įrodyti, jog gali rašyti, ir, tuo pačiu, išmokti gaminti geriau. Meta sau iššūkį – per 365 dienas pagaminti ir aprašyti šiam projektui sukurtame tinklaraštyje visus 524 receptus iš minėtos knygos. Į klausimą “Ar tai beprotiška?”, jos vyras atsakė ”Taip”.
Loading ...
Žiūrėjau, patiko, pakartojau su draugais (ir draugėm), vėl patiko, ryt žiūrėsiu dar kartą su pussesere.
Ziurejau ir as ji kaip tik pries pora savaiteliu, patiko, patiko, isties kampatinka gaminti – bus puikus vakaro filmas :)
Teko ir man pažiūrėti. Šiltas ir lengvas filmas, pats tas vakarui. Tiesa su šalutiniu poveikiu – po to norisi link virtuvės sukti, įmantrių patiekalų pabandyti pasigamint :)
Žiūrėjom namuose. Įstrigo Meryl Streep aikčiojimai :) ir pradėjau mylėti sviestą, nebespėju pirkti, vis ką nors jame apkepu (na, pavyzdžiui,vištienos gabaliukus prieš dedant juos į orkaitę su kitais produktais). Gerulis filmas :)