Nusižiūrėjau šitą receptą knygutėj Indų valgiai (Gamta, 2001), iš kurios per keletą metų tepagaminau gal tris patiekalus. Ir tai šitas ne visai atitinka aprašytąjį, nes pro pirštus pažiūrėjau į dalį prieskonių. Man kartais atrodo, kad indai prieskonių naudoja tiek, jog šie gali sudaryti ir pusę patiekalo masės.
Pradedu nuo lešių užmerkimo. Kelioms valandoms. Rašo, jei mirkomi šiltame vandenyje, tai užtenka ir pusvalandžio. Manau, tai buvo 200-250 g. Pora nedidelių saujelių. O išsipūtė vos ne iki litro tūrio. Naudojau raudonuosius lešius. Recepte siūlė geltonus, bet jau kokius turėjau, su tokiais ir apsiėjau.
Lešius sutrinu smulkintuvu. Ir pridedu prieskonių: pora šaukštelių garam masalos, beveik šaukštelis maltų juodųjų pipirų, šaukštelis raudonos saldžiosios paprikos, gera pusė šaukštelio druskos ir bent pora šaukštelių marmalo iš skardinės pavadinimu Aitriųjų paprikų pasta. Išmaišau tuo pačiu smulkintuvu. Pusvalandį tegu pastovi.
Siekiantiems tobulybės nurašau ingredientus iš knygos: 1 š. kalendros grūdelių, 1 š. juodųjų pipirų, 2 a. š. smulkintos imbiero šaknies, 2 žali čili pipirai, 1 š. smulkintos šviežios kalendros, druskos pagal skonį, 1 a. š. maltų raudonųjų pipirų, 1 a. š. garam masalos.
Šlapiom rankom formuoju tokius pailgus plokščius kotletus ir kepu saulėgrąžų aliejuje. Knyga siūlo naudoti augalinį. Nenaudoju tokio. Vat taip vat fotografuodama kartais vis pagalvoju, kad mano muilinei nepakenktų įdėklas, tinkantis fotoaparato naudojimui po vandeniu, ar pan. Kažkada jau krapščiau pyrago tešlą nuo objektyvo.
Apkeptus lešių kotletus traukiu ant popierinio rankšluosčio. Kad riebalų kiek nubėgtų.
Supjaustau juos daugmaž juostelėmis.
Ir dar kartą į tą pačią keptuvę. Išimti jas vėlgi yra labai gerai ant servetėlės. Vis kad kiek nusausėtų.
Gaunasi tokios tikrai traškios, maloniai aitrios ir su kiek neįprastu prieskoniu. Well, ne kasdien ką nors ir darau su lešiais ar garam masala. Koks nors padažas prie jų tikrai tiktų, nes užkandis visai sausas. Man jas valgant kodėl tai vis piršosi mintis apie keptą duoną. Panašiai kaip nuo duonos ir persivalgiau. Ir dar galvoju, kad nuotraukoje jos gavosi čiut raudonesnės, nei gyvai atrodo.
Loading ...
O būtinai 2 kartus kepti? Nepaprasčiau iškarto daryti tokius pirštelius ir kepti 1 kartą?
Spėju, indai matyt tokių paplotėlių prisikepdavo ilgelėsniam laikui, o prieš valgydami juos pjaustydavo juostelėmis ir pakepdavo (ir tikriausiai ne augaliniame aliejuje,o gi) :)
Na, dėl indu tai aišku, bet kam čia 2 kartus kepti? :)
Ko taip nirštate ant augalinio aliejaus? Ar alyvuogių, ar saulėgrąžų, ar rapsų… taigi ir yra augalinis.
Paprastai rašoma “augalinis aliejus” kai receptas atėjo per rusų kalbą, kad nesipainiotų su sviestu, gi pas anuos tas pats “maslo” ir aliejui, ir sviestui, ir mašininei alyvai.
Butent, o siaip ko geriau nenaudoti, tai darzoviu aliejau. “vegetable” nes jis visalaik pigesnis ir kiek maciau, jame visada yra genetiskai modifikuotu produktu :>