Velykų dažymas

Neturiu mėgstamiausio būdo kiaušiniams marginti. Velykiniams. Pernai terliojausi su vašku ir milteliniais dažais. Užpernai – primityviai klijavau tam skirtus lipdukus. Bandžiau ir drožinėti. Šiemet grįžau prie šeimos tradicijų – dažiau svogūnų lukštais. Anksčiau dažymui svogūnų lukštais vadovaudavo mama. Ech, kaip gaila, kad neįsidėmėjau proceso. Šįkart dariau tai savarankiškai. Ir truputį ir su fantazija.

Viskas prasidėjo nuo milžiniškos pakuotės kiaušinių. Tikrai nežinau kuriems galams man tiek reikėjo, bet nusipirkau 18 vnt.

Išsirinkau 10 gražiausių, nuploviau. Labai tikėjausi, kad Fairy padės nugremžti žalius Vievio antspaudus nuo kiaušinių, bet jis čia nebuvo visagalis. Gal reikėjo naudoti ne Sensitive, o klasikinį citrininį.

Pasiruošiau kitą amuniciją. Tinkamiausios kojinės – suplyšę, bet švarios. Suvartojau tris vnt. Ir šiaip, Velykos – apsivalymo metas. Stalčiuje/lentynoje likusias kojines nubėgusia akimi irgi išmeskite. Dar bus reikalingos žirklės. Siūlų taip ir nepanaudojau.

Svogūnų lukštus rinkau gal nuo Naujų metų. Kaip ir džiaugiuosi pagaliau atlaisvinusi pastalę nuo to maišiuko.

Ši nuotrauka turėtų parodyti, kodėl lupant svogūnus, stengiausi kuo mažiau suplėšyti lukštus. Labai patogu tuo aprengti kiaušinius.

Virdami svogūnų lukštai nudažo ne tik kiaušinius, bet ir puodą. Aš šiuo atveju to labai nesureikšminau, nes tame puode kalio permanganato tirpale jau buvau virusi šaką akvariumui. Puse ausies kažkur buvau girdėjusi apie acto naudojimą kiaušinių dažymui. Tai dėl viso pikto šiūkštelėjau. Pasitaikė baltųjų vynuogių actas. Nežinau ar tai padarė kokią įtaką spalvos išgavimui, bet visa ta lukštų košė, iš kurios kapsčiau išvirusius kiaušinius, tikrai trenkė actu.

Viriau nežinomą laiką. Užstačiau ir nuėjau prie kompo. Normaliomis sąlygomis tikriausiai užtektų tiek, kiek reikia išvirti kiaušinius “kietai”. Beje, kiaušinius paprastai dedu į dar šaltą vandenį. Laikausi nuomonės, kad tuomet jie turi mažiau priežasčių suskilti, nei dedami į verdantį vandenį.

Gavau maždaug tokį margumyną. Kiekvienas vis kitoks. Tuo man ir patinka dažymas svogūnų lukštais. Kaip gi pasireiškė ta fantazija kiaušinių dažymo metu. Nedideliais eksperimentais. Daug kas girdėjote apie kiaušinių dažymui naudojamą ąžuolų žievę, rūtos šakeles ir pan. O bandėte naudoti augalus, kurių nereikia ieškoti toli? Pvz., gėlytes iš ant stalo baigiančios vysti puokštės?

Kažkokie lapai, panašūs į obelų, ir rūžavi/violetiniai smulkiažiedžių chrizantemų žiedai spalvos neduoda. Na, gal vos vos žalsvo atspalvio buvo. Ant kiaušinio atsiradusi ruda spalva – tame pačiame puode virusių svogūnų lukštais dažomų kiaušinių nuopelnas.

Išsitraukiau dar kažkokią gėlytę. Nuraškyti jos žiedlapiai, sumaišyti su smulkiais mėlynojo svogūno lukšto gabaliukais, ir buvo šio kiaušinio dažymo priemonė.

Jei nesupainiojau, šitas buvo įvyniotas į stambius mėlynojo svogūno lukštus.

Naudojant įprastinių ir mėlynųjų svogūnų lukštus galima išgauti ir gana kontrastingų raštų. Dar kažkurį bandžiau vynioti į rudų svogūnų lukštus su žibučių žiedeliais. Tikriausiai poveikio nebuvo, nes po to net neatpažinau, kurį čia taip bandžiau.

Išvirusius kiaušinius galima truputį patepti riebalais (puikiai tinka lašinukai) – gražiau blizga.

Smagių visiems Velykų. Važiuojantys pas močiutes būkite atsargūs – jums gresia persivalgymas. Tai, žinoma, ne Kalėdos, be vis tiek labai pavojingas metas.

Posted in

4 responses to “Velykų dažymas”

  1. <a href='http://www.blogas.lt/profiles/amonas/'>amonas</a>

    Reiks parodyti sesei, maanu ras naudingos info :)

  2. Anonymous

    kiaušinių lukštais dažytus ar vienspalvius kiaušinius galite puošti raštais naudodami actą (vaikai), ar acto esenciją (paaugę). Medinį dantų krapštuką pamirkote acte, piešiate raštą ir tuoj pat nuvalote servetėle (nusiima dažai) – lengviau negu skutinėti, vaizdas – gražu.

  3. Dovilė

    Oba. Dažų nuėmimas actu – tikrai naujiena. Būtinai išbandysiu.

  4. www.glam.lt

    Labai geras, issamus straipsnis. Aciu!

Leave a Reply