Tęsiant seriją maistų iš vištos vidaus organų, prieiname skilvius. Daugelis tikriausiai esate susipažinę su rūkytais skilviais. Tai vat juos, pasirodo, galima ir kitokius valgyti.
Pradžioje, kaip ir širdeles, nuviriau. Gerų 20 min, dedant į dar šaltą vandenį.
Keli juodi pipiriukai ir lauro lapeliai. Ir dar druskos. Tik nuėjau iki kompiuterio, puodas išbėgo.
Galiausiai skilvius nukošiame per kiaurasamtį ir einame pjaustyti daržovių.
Naudojau:
- porą skiltelių česnako,
- pusę svogūno
- morką
- mažą žalią cukiniją
- krapus,
- porą
- sultinį,
- grietinėlę (200 g 35 proc. riebumo),
- jau išsivirtus skilvius,
- prieskonius paukštienai,
Visas daržoves susmulkinau.
Pradėjau apkepinėti nuo svogūno ir česnako. Aromatas fantastiškas. Tik virtuvės duris uždaryti verta. Ir tuo labiau spintas visokias.
Tame pačiame apkepiau tarkuotas morkas.
Cukinija bei poras. Į keptuvę įpyliau puodelį vandens ir įbėriau truputį sultinio. Gerai išmaišiau ir ujždengiau. Kelios minutės. Skilveliai, kuriuos dar perpjausčiau pusiau, prieskoniai paukštienai, kurių, vėliau nusprendžiau, netaip labai ir reikėjo. Grietinėlė. Dar kelios minutės.
Paskutinis štrichas – krapai.
Beje, čia viskas taip kvailai geltona ne tik nuo morkų, bet labiau dėl mano prieskonių mišinio paukštienai.
Ir gautą košę verčiu ant atskirai virtų ryžių. Nemažai košėje skysčio susidaro. Man jis labai tinka irgi ant tų ryžių.
Loading ...
Ne, man neskanu tie vištų subproduktai – ir atorodo kažkaip keistai,,,,
mmmm, skilveliai.. niam-niam (:
O Bitei, Bitei ar patiko?
O dar vištų organų! Okey!
Jaučiu Bitei patiko, tik gal be priedų :)
Super!
Aš tai vaikystėje su broliu dažnai pešdavausi kam kas atiteks: skilvelis ar širdutė. :) Ypač, kai būdavo neporinis skaičius mėsai paskirtų paukščių.
Šiaip tie skilveliai turi tokią neskanią odelę ant viršaus kietą., Kaži, nebandei, virti jie lengvai nusilaupo?
O ar taip apruoštos jos minkštesnėsa gaunas nei rūkytos?
Iš visos širdies, norėdama tik gero, įkišiu trigrašį ir pasidalinsiu mėsos virimo gudrybe… Jeigu bus vartojama mėsa, o ne nuoviras, rekomenduojama ją dėti jau į verdantį vandenį- tada ji gausis minkštesnė ir skanesnė, nes verdantis vanduo sutraukia baltymus mėsos paviršiuje, susidaro tokia apsauginė plėvelė kuri neleidžia mėsos sultims ištekėti į vandenį. Jei bus naudojamas sultinys- priešingai, dėti į šaltą vandenį, kad visa skanioji ir aromatingoji dalis sueitų į sultinį. :-)
O subproduktai yra gėris! Aš neseniai kepenėles gaminau- super! :-)
Labai išbandytas ir labai rekomenduojamas receptas yra mano blog'e. Sorry, kad pasireklamavau tamstos sąskaita, bet nėra kaip apeiti per aplinkui, kad suprantamai pasiūlyti. ;-)
Uzskaitom tai kaip papildomą informaciją ;)
Dabar jau duok ir tikslią nuorodą :)
eina nafig, mirčiau bet tokios šlykštynės nevalgyčiau.. fee
Štai! Į sveikatą, škias! :-)
http://www.blogas.lt/vifsla/350794/kepeneles-ir-sonine-su-svogunu-padazu.html
Bitutė dėl skilvelių galvos nepametė, bet valgė. Šiuo metu ji kažkaip labiau užsiėmusi dainavimu, nei valgymu. Daviau jau troškintus.
Lupti skilvių nebandžiau. Nei virtų, nei žalių. Spėju, kad ją greičiau jau nupjaustyti, nei nulupti pavyktų. Tiesa, niekad man ta odelė labai ir nekliuvo.
Taip paruošti skilveliai tikrai minkštesni, nei rūkyti. Bet tai iš principo galioja tikriausiai daugumai mėsų.
Išvardintoms mėsos dėjimo į šaltą/verdantį vandenį taisyklėms labai pritariu. Ir visuomet taip darau. Tačiau kepenėles ir širdeles dėjau į šaltą vandenį su mintimi, kad iš jų išvirtų visoks blogis, kuris galėjo susikaupti organams atliekant savo funkcijas dar gyvuose viščiukuose.
O kepenėlių receptas čia labai welcome, nes šitoje serijoje jų dar trūksta ir jos kaip tik gali būti kitas gaminys ;)